Vakar pas mane užsuko bičiulis, keliautojas ir žurnalistas Paulius Normantas.
Jis beveik 8 mėnesius keliavo po Aziją ir tik prieš savaitę grįžo į Lietuvą. Su Pauliumi paprastai bent du kartus per metus pasikalbame prieš “kamerą” apie viską, kas gyvenime yra svarbiausia. Šį kartą kalbėjomės apie jo kelionės įspūdžius, Dalai Lamos žodžius, skirtus jo naujajam albumui, artėjančius rinkimus Lietuvoje ir net apie žmonių nuotaikas Lietuvoje.
Tikrai rekomenduoju pasižiūrėti būtent šį interviu. Visą. Trumpai pasakysiu tik kelis dalykus iš pokalbio.
Paulius sakė, kad grįžęs į Lietuvą po daugiau nei pusmečio pastebėjo daugiau nihilizmo, abejingumo žmonių veiduose. Jis mato, kad žmonės nemoka džiaugtis tuo, ką turi. Nelabai moka mylėti save ir aplinkinius. Nes dauguma kalba ir rūpinasi tik materialiais dalykais. O Paulius mano, kad net ekonominė krizė Lietuvoje ar Europoje gali būti sprendžiama ne vien ekonominėmis priemonėmis, akcijomis ar obligacijomis. Tai tik figos lapelis gilesnėms bėdoms pridengti. Europa praranda dvasingumą. Todėl grįžimas prie dvasinių vertybių gali padėti ateities ir paprastiems žmonėms.
Po tokių įžvalgų negalėjau nepaklausti Pauliaus apie jo planus šį rudenį. Paprastai tokiu metu jis išvyksta į naują ekspediciją. Tačiau rudenį Lietuvoje vyks ir rinkimai į Seimą. Matydamas, kiek daug kultūros, meno srities žmonių kiekvienuose rinkimuose pasirenka politiko kelią, pasidomėjau ir Pauliaus planais. Išsidavė, kad ir jį jau kalbino rinktis vieną politinę partiją. Bet Paulius labai aiškiai atsakė, kad jau 20 metų priklauso vienai partijai, kurios keisti nebenori. Tai – Skruzdėlių partija. Partija, kuri į valdžią neina.
Na o vienas įdomiausių pokalbio aspektų, tai nauji kūrybiniai Pauliaus planai. Jis jau baigia rengti naują albumą, kuris sąlyginai vadinasi “Keturios Budos pėdos”. Šiam leidiniui savo įžanginį žodį parašė pats Dalai Lama. Galime tik prisiminti, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pirmosios mus palaikė ir moraliai rėmė dvi keistai mažos Pasaulio mąstu valstybės ir tautos – viena oficiali ir pripažinta (Islandija), kita – nepripažinta, gniuždoma, spaudžiama ir nepasiduodanti (Tibetas). Bet jų palaikymas tuomet buvo labai daug.
Tačiau šiandien, kiek supratau, Paulius tokiam įspūdingam leidiniui priverstas ir vėl ieškoti privačių rėmėjų. Taip jis jau daugelį metų leidžia savo albumus. Albumus, kurie skirti Pasauliui ir Lietuvai. Visada stebėjausi jo darbų ne menine išraiška, o dvasine ramybe ir bendromis vertybėmis. Skirtoms visiems, bet kuriame žemės kampelyje.
Gero žiūrėjimo ir virtualaus bendravimo su Pauliumi Beje, kitą savaitę jo Vilniuje ir vėl nebus – keliauja į Lietuvos vakarus.
Originalus įrašas tinklaraštyje Dainius Radzevičius
