Birželio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas patvirtino, jog daugiau nei trečdalis pasaulio moterų patiria fizinį bei seksualinį smurtą.
Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, Pietų Azijos regionuose ši problema ypatingai ryški. Neseniai Egipte vykę protestai prieš prezidentą Mohammedą Mursi pademonstravo, jog į lyčių diskriminacijos sąvoką įeina ne tik mums labiau pažįstama moterų nelygybė darbo rinkoje. Artimuosiuose rytuose įprastos diskriminacijos formos daug žiauresnės, lydimos smurto, prievartavimų, nužudymų.
Daugybė išbandymų
Pagal Islamo įstatymus moteris visuomet turi būti paslaugi bei nuolanki, o vyrui suteikiama galimybė paauklėti ją kumščiu dėl pavydo, laiku neatneštos vakarienės, kalbėjimo su asmenimis ne iš šeimos rato ar išėjimo be jo palaiminimo. Tokie ir panašūs moters „nusižengimai“ gali sukelti vyro nepasitenkinimą, kuris baigiasi įvairiausiomis smurto formomis. Pavyzdžiui, Pakistane moterys dažnai žalojamos apipilant jas sieros rūgštimi, taip sukeliant baisius padarinius, nes dauguma aukų neturi galimybės skubiai kreiptis pagalbos.
Apliejimo rūgštimi ar kitokio fizinio bei psichologinio vyro ir jo šeimos narių engimo moteris gali sulaukti ir dėl keistesnių priežasčių. Artimųjų rytų kraštuose kumštis dažnai parodomas nuotakai, jei prieš vestuves ji neturi pakankamo kraičio kaip dovanos vyro giminei. Skamba kraupiai, tačiau kaikuriais atvėjais dėl šios priežasties moteris netgi sudeginama gyva. Dažniausiai po vadinamųjų „kraičio nužudymų“ sulaikyti ir nuteisti įtariamuosius trūksta įrodymų, užmaskuojant tai kaip šeimyninius įvykius ar savižudybes. Jaunos merginos iš anksto pasmerktos tokiems vyro ir moters santykiams bei ankstyvai santuokai. Vardan ištikimybės, garbės ir skaistumo moterims dar vaikystėje apipjaustomi ir pašalinami lytiniai organai. Nepaisant to, kad šis skausmingas žalojimas sukelia daugybę sveikatos negalavimų, tai laikoma tradicija, todėl lytinių organų apipjaustymas yra viena iš labiausiai paplitusių smurto formų Afrikoje bei Artimuosiuose rytuose.
Smurtas moters laukia ne tik šeimoje, kai ji mušama, išnaudojama ar verčiama lytiškai santykiauti. Ne mažiau ryškūs seksualiniai išpuoliai gatvėje, ypač neramumų zonose. Pastarąją savaitę Egipte vykusius protestus lydėjo moterų žalojimų bei išprievartavimų banga. Pasak BBC šie išpuoliai turi aiškią strategiją – grupė vyrų tiesiog apsupa moterį, priremdami ją rankomis bei ginklais. Toks elgesys suvokiamas kaip galios parodymas, visuomenės bei oponento bauginimas. Paradoksalu, jog moteris gatvėje tapusi kažkieno smurto auka, šeimoje sulaukia ne pagalbos, bet dar didesnio pykčio ir gali būti nužudyta tam, kad nepakentų vyro garbei. Matant tokią situaciją, nesunku patikėti Jungtinių Tautų duomenimis, kurie praneša, jog 15-44 metų amžiaus moterims kyla didesnė tikimybė susidurti su smurtu nei susirgti vėžiu, patekti į avariją ar nukentėti nuo karo ir maliarijos.
Smurto pasėkmės svarbios mums visiems
Smurtas ir diskriminacija tarsi uždeda skaudžius rėmus, neleidžiančius moterims visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Nepaisant daugybės jo sukeliamų psichologinių bei sveikatos problemų, grasinimai, gėda, baimė ir manymas, jog niekas nepasikeis, verčia moteris tylėti. Visa tai lemia padidėjusį nuolatinį nerimą, alkoholio vartojimą, susirgimų depresiją skaičių. Negalėjimas apsisaugoti nuo seksualinio smurto atveria kelią lytiškai plintančioms ligoms, du kartus padidina nepageidaujamo nėštumo bei aborto tikimybę, taip pat veda link ŽIV ir AIDS paplitimo. Dėl smurto moterys tampa izoliuotos, nedarbingos, lengvai pažeidžiamos. Žinant tai, jog jos sudaro pusę visų pasaulio gyventojų, žiaurus elgesys su moterimis turi socialinių ir ekonominių padarinių visai visuomenei.
Kada moterys bus išgelbėtos?
Pasaulyje vyksta daugybė programų skatinančių vienytis bei kovoti su smurtu įvairiuose kraštuose. Prie šių iniciatyvų priededa Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas, Pasaulio sveikatos ir kitos organizacijos. Egipte, Indijoje organizuojami protestai raginantys nutraukti smurtą ir atsigrežti į moterų teises. Šio regiono valstybių mėginimas teisės aktais apsaugoti žmogaus teises dažnai įstringa užburtame rate dėl įstatymų „apėjimo“ ir vyraujančių papročių bei tradicijų. Visuomenės narių, tame tarpe vyrų bei moterų, santykiai apibrežiami Korane, todėl išliko daugelį metų kaip neginčitinas Dievo žodis. Tad bandymas teisės aktais kovoti su moterų padėtimi sulaukė nemažai dvasininkų dėmesio, nes nusistavėjusios tvarkos keitimas atrodo tarsi prieštaravimas tikėjimo tiesoms.
Prisidengęs susiklosčiusios kultūros bei isotorinės raidos šešėliu smurtas gludi nuolatinėje diskriminacijoje prieš moteris. Didžiausia problema iškyla tuomet, kai toks elgesys Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ar Afrikoje suvokiamas kaip visuomenėje egzistuojanti norma, taigi daug dėmesio į smurtą kreipiančios Jungtinės tautos kaip vieną iš sprendimo būdų įvardija programas, keičiančias žmonių mentalitetą. Tik kyla klausimas, kada tokia taktika duos matomų rezultatų? Stebint kaip už prievartavimus Egipte teisiami 21 – erių metų jaunuoliai, panašu, jog prireiks dar ne vienos kartos pasikeitimo.
