Praėjusiais metais pirmąkart kilus dideliam skandalui dėl amerikiečių šnipinėjimo Vokietijoje, A. Merkel reagavo santūriu įsižeidimu: „draugai taip nesielgia“. Praėjusią savaitę kaip atsaką į naują šnipinėjimo skandalą Vokietija ėmėsi per visą pokarį nematyto diplomatinio akibrokšto: iš Berlyno išsiųstas Jungtinių Amerikos Valstijų CŽV padalinio vadovas. Dabar jau reaguoja amerikiečiai: „draugai taip nesielgia“.
„Mūsų draugai vokiečiai“ – tokia antraštė prieš kelias dienas išsiskyrė amerikiečių „The Wall Street Journal“ puslapiuose, ir niekas per paskutinius penkiasdešimt metų nebūtų įsivaizdavęs, kad po tokiais amerikiečių ištartais žodžiais gali slėptis ironija. Vis dėlto, atrodo, laikai keičiasi ir daug vokiečių dabar norėtų, kad J. F. Kennedy žodžius „Ich bin ein Berliner“ dabar pakartotų Edwardas Snowdenas – žmogus, savo nutekintais dokumentais apie JAV šnipinėjimą sukėlęs didelę antiamerikietiškų jausmų bangą Vokietijoje. Daugelis vokiečių nori jam suteikti politinį prieglobstį savo šalyje, o Rostoko universitetas net planuoja suteikti garbės daktaro vardą.
O dabar visą šį praeitų metų E. Snowdeno sukelto skandalo tęsinį užvirė du nauji atvejai: Federalinės Vokietijos žvalgybos tarnautojas prisipažino pardavęs slaptus dokumentus JAV tarnyboms; kiek vėliau policija apieškojo taip pat ir vieno Vokietijos gynybos ministerijos darbuotojo namus – jis įtariamas šnipinėjęs JAV užsakymu. Ir jeigu praeitais metais Vokietijos protestas buvo išreikštas tik žodžiais, dabar A. Merkel vyriausybė ėmėsi veiksmų – atgal į JAV išsiųstas pagrindinis CŽV atstovas Berlyne.
Šis veiksmas labiau simbolinis ir niekaip tiesiogiai nesusijęs su šiais dviem dar net iki galo neištirtais atvejais. Jis labiau rodo ką kitą: tiek viešosios nuomonės, tiek daugelio vyriausybės narių spaudimą A. Merkel daryti „ką nors“. 2013 m. pasirodžius informacijai, kad galbūt amerikiečių NSA įrašinėjo pokalbius iš A. Merkel asmeninio mobiliojo telefono, pati A. Merkel viešumoje sureagavo neiškart, o kai sureagavo tik žodžiais, iškart sulaukė pašaipios savo šalies spaudos kritikos. Vienas vokiečių satyrinių naujienų laikraštis paskelbė, kad JAV susprogdino branduolinę bombą Vokietijos teritorijoje, o A. Merkel į tai atsakė susirūpinimo kupinu „draugai taip nesielgia“.
Negana to, dabar netgi ne vien tradiciškai įtariau į amerikiečius žiūrintys Vokietijos socialdemokratai, bet net kai kurie A. Merkel konservatorių partijos nariai ėmė reikalauti, kad būtų nutrauktos derybos su JAV dėl abiems pusėms reikšmingos Transatlantinės laisvos prekybos erdvės kūrimo. Užsienio reikalų ministras Frankas W. Steinmeieris reikalauja perkrauti JAV-Vokietijos santykius naujais „abipusės pagarbos“ pagrindais, o gynybos ministrė Ursula Von Der Leyen vokiečių spaudai teigė nesuprantanti, kodėl JAV elgiasi su Vokietija lyg ši būtų „tarp kažkuo įtariamų valstybių“, o ne draugų.
Tačiau jeigu praeitais metais viskam prasidėjus B. Obamos administracija atrodė pasiruošusi netiesiogiai prisiimti kaltę dėl A. Merkel sukeltų nepatogumų prieš rinkimus ir stengtis, kad santykiai su Vokietija vėl atšiltų, tai dabar viskas yra kitaip. JAV savo atstovo išsiuntimo iš Vokietijos nepriėmė teigiamai.
Įtakingos JAV žiniasklaidos, to paties „The Wall Street Journal“ nuomonė šįkart tvirta: Vokietija sureagavo neadekvačiai, be reikalo iškėlė problemą į viešumą, o vienintelė JAV kaltė yra ta, kad šnipinėta neatsargiai. „Vokietijos santykiai su Rusija ir Iranu yra artimesni nei bet kurios kitos Vakarų šalies. JAV turi suprasti šiuos santykius, o tam reikia žvalgybos“ – teigia minėtasis leidinys. Teigiama, kad šiuo atveju nešnipinėti būtų net neatsakinga iš JAV pusės.
Vokietija tuo tarpu sako nesuprantanti JAV pozicijos: vienu metu norima ir draugauti, ir vienas kitą šnipinėti. A. Merkel asmeninių pokalbių klausymasis, be to, niekaip nesusijęs su JAV ir visų Vakarų saugumo interesais, rašo vokiečių „Die Zeit“.
Neabejotina šiuo atveju yra tik viena: JAV ir de facto svarbiausios ES valstybės santykių atšalimas reiškia tik silpnesnį Vakarų pasaulį Ukrainos, Sirijos, Irako ir Gazos krizių akivaizdoje. Taigi pralaimi visi. O artimiausia dvišalių JAV ir Vokietijos santykių raida galbūt paaiškės jau netrukus turinčio įvykti F. W. Steinmeierio ir JAV Valstybės sekretoriaus Johno Kerry susitikimo metu.
