Termino „priklausomybė socialiniams tinklams“ oficialiai dar nėra – jo nerasime ligų žinyne ar ant vaistų pakuotės. Nepaisant to, tokia priklausomybė egzistuoja, ji plečiasi ir jos požymius atpažįsta bei sau pritaiko vis daugiau žmonių. Žodis „maras“ pavadinime pavartotas netiesiogiai, tačiau pamąsčius giliau, socialiniai tinklai įtraukia vis daugiau žmonių visame pasaulyje, jie po truputį dingsta iš realaus pasaulio, mąstymas ir veikla persikelia į „online“ režimą. Kas per siaubūnas yra socialiniai tinklai, ką sako statistika ir ar mums verta sunerimti?
Socialiniais tinklais jau tapo įprasta vadinti interneto tinklalapius, kuriuose galime matyti, ką veikia draugai ir dalintis idėjomis. Tačiau tai yra nelabai tikslu. Socialinis tinklas pirmiausia yra sociologinis terminas, skirtas apibūdinti socialinei struktūrai, kurią sudaro aktoriai (individai ar organizacijos) ir atlieka toje struktūroje tam tikrus vaidmenis. Interneto tinklalapius teisingiau yra vadinti socialinėmis medijomis – vieta, kurioje žmonės savo socialiniuose tinkluose (t.y. savo draugų rate) dalijasi patirtimis, naujienomis, idėjomis. Dar tiksliau tokius tinklapius vadinti socialinių tinklų svetainėmis – šiuo terminu jau galima apibūdinti visus populiariausius pasaulyje žmones jungiančius tinklus – Facebook (1 mlrd. 320 mln. aktyvių vartotojų), Google+ (343 mln. vartotojų), LinkedIn (300 mln. vartotojų), Instagram (300 mln. vartotojų), Pinterest (70 mln. vartotojų), Vine (40 mln. vartotojų), Tumblr (230 mln. vartotojų) ir Twitter (271 mln. vartotojų)*.
2014 m. pabaigos duomenimis, pasaulyje buvo 2,03 milijardo aktyvių socialinių medijų vartotojų. Didžiulis skaičius, ar ne? Tokia statistika ir vartotojų aktyvumas sukelia iki tol nebuvusių problemų. Bene svarbiausia ir skaudžiausia iš jų – priklausomybė. Skaičiuojama, kad socialinėms medijoms yra skiriama 28% viso interneto laiko. Vartotojai nuo 15 iki 19 metų kasdien savo paskyrose praleidžia apie 3 valandas, šiek tiek vyresnis jaunimas (20-29 m.) – 2 valandas. Net 18% procentų aktyvių vartotojų negali ištverti kelių valandų nepatikrinę Facebook‘o paskyros.
© Lauros Matkutės nuotr. / KaunoZinios.lt
Norisi dar statistikos? 1,23 mlrd. žmonių kasdien praleidžia savo paskyrose vidutiniškai 17 minučių. 16% vartotojų ryto naujienas skaito tik Twitter‘yje ar Facebook‘e. Kasdien į Instagram yra įkeliama 5 mln. nuotraukų, o mėlynas paukštelis kasdien perneša daugiau nei 500 mln. „tweet‘ų“. Google +1 mygtukas yra paspaudžiamas 5 milijardus (!) kartų per dieną. Prie LinkedIn profesionalų tinklo kas 2 sekundes prisijungia naujas vartotojas. Niekuo neišsiskiriantis lankytojas per dieną Youtube praleidžia apie 15 min. 28% iPhone vartotojų patikrina savo Twitter naujienų srautą dar neišlipę iš lovos. Vidutinis amerikietis ketvirtadalį darbo laiko praleidžia naršydamas socialinėse medijose ir užsiimdamas jose veikla, visiškai nesusijusia su darbu.
Skaičiai nemeluoja – skaičiai parodo vis labiau ir labiau į skaitmeninę erdvę persikeliančią realybę. Kodėl socialinių tinklų tokios populiarios? Čia yra patenkinamas paprasčiausias žmogaus poreikis bendrauti, sulaukti dėmesio, pranešti svarbias žinias. Ir tai padaryti kaip niekada lengva – užtenka kelių mygtuko paspaudimų. O kur yra ta riba tarp įprasto vartotojo ir priklausomo vartotojo? Priklausomi asmenys jaučia fizinį ir psichologinį nepatogumą negalėdami prisijungti prie savo paskyrų; nuolat jaučia poreikį patikrinti, kas vyksta jų paskyrose; prisijungę jie praleidžia žymiai daugiau laiko nei užtektų tik patikrinti naujienas; sunkesnis bendravimas realybėje; vienišumo jausmas, kartais vedantis net depresijos link. Daugiau šansų tapti priklausomais turi studentai (kuriems socialinės medijos dažniausiai tampa pretekstu nesimokyti ar nukelti darbus paskutinei minutei), vienišiai, intravertai. Jei jaučiate, kad socialiniuose tinkluose praleidžiate daugiau laiko nei norėtumėte, verta sunerimti. Priklausomybė gali sukelti tiek fizinius, tiek psichologinius sveikatos sutrikimus – gali kankinti nemiga, irzlumas, nuovargio jausmas, sprando ir nugaros skausmai; retai, tačiau kartais tokia priklausomybė priveda ir prie depresijos.
Studija, atlikta Tel Avivo universitete Izraelyje, parodė, kad naudojimasis socialinių tinklų svetainėmis gali turėti realią žalą žmogaus psichinei sveikatai. Tyrimui buvo pasirinkti trys asmenys, kurie turėjo intensyvius virtualius santykius, tačiau realybėje jautėsi vieniši. Dalyviai neturėjo problemų su narkotikais ar psichinėmis ligomis. Tyrimas parodė, kad virtualūs santykiai suteikdavo trumpalaikę paguodą, vėliau sekdavo skausmas, išdavystės ar kišimosi į privatumą jausmas. „Kiekvieno tyrimo dalyvio atveju pastebėjome, kad jiems intensyviau komunikuojant internetu, ilgainiui stiprėjo ir ūmėjo psichiniai simptomai (kliedesiai, nerimas, sumaištis)“, teigė Tel Avivo universiteto tyrėjas, Dr. Uri Nitzan. Geros naujienos yra tai, kad žmonės, kurie pripažįsta turintys šią problemą, gali visiškai pasveikti gaudami tinkamą priežiūrą ir gydymą.
* go-globe.com duomenimis
