Dvi naujienos: pakankamai aujas „Orixo“ muzikinis klubas ir gal dar naujesnis „Miistry of Echology“ albumas. Šie du dalykai pastūmėjo penktadienį ne tik pasėdėti bare „Nisha“, stengiantis negailėti eurų kokybiškam alui, bet ir nužingsniuoti Vilijampolės kryptimi, į buvusią „Undinės“ (nežinau, ar dar naudojamas šis prekės prekės-pastato ženklas, veikiausiai, ne) boulingo aikštę, kurioje klubas „Orixo“ ir įsikūrė (įspūdingai pertvarkydamas ir pritaikydamas buvusią aplinką).
Kad jau koncertas apie valandą vėluoja, turiu laiko pasidairyti ir suprasti, kad čia jau ne tas pastatas, kuriame rinkdavosi abejotinai etiškų norų prikimšti žmonės iš Slabotkės ar Šilų. Taigi arba buvę forsai sumaniai prisitaikė prie pakitusio dresskodo, arba „Undinė“ nuo jų išsivalė. Kad ir kaip ten, nežinau, kuri baigtis yra prasmingesnė. Juk už viską liūdniau būtų visiems suvienodėti.
© Ievos Jonelytės nuotr.
Baro merginos tuo tarpu atrodo gerokai užsirūstinusios ant naujojo klubo direktoriaus; paklaustos, ar „Orixo“ pardavinėjamas alkoholis, piktai atšauna, kad nežino, o po to, dar man prie jų visai arti stovint, pradeda skųstis klubo vadovo elgesiu ir pns. Gal tiesiog nesutampa skirtingos filosofinės srovės, fizikiškai kurdamos žaibelius uždaroje grandinėje ir daubos griausmą. Juk kas galėjo pagalvoti, kad „Undinė“ bus užimta apvaliaakiių hipsterių armados. Ne kitaip, kaip senųjų ir naujųjų dievų susirėmimas: Pikuolio ir Piziaus.
© Ievos Jonelytės nuotr.
Koncerto metu lydėjo nuojauta, kad tai nėra naujojo albumo pristatymas, nes, bemaž, visos dainos jau buvo girdėtos, kad ir internete įsitaisiusiame „Opus“ koncerte. Gal bijota publikos reakcijos? O gal tai ir buvo naujasis albumas, ilgai laukęs savo išleidimo? Žmonės ministeriją sutiko palankiai, iškart nuo pirmųjų trimitų į šonus pradėję kraipyti užpakaliukus. O „Ministry of Echology“ atsidėję stengėsi vėlyvą vakarą publikos neužmigdyti, įterpdami dub elementų.
© Ievos Jonelytės nuotr.
Klausyti regio lietuviškame kontekste tarsi atitinka besąlyginį žolės ir čillo (amžinojo mañana) idėjos palaikymą. Kalbu apie konotacijas visa žinančios visuomenės galvoje. Visgi koncerto metu aplink šoka tikrai ne vien psichonautai. Gal tam sąlygas padaro ir platus „Ministry of Echologogy“ žanro diapozonas. O gal tai, kad atliekami ir, moderniosios belytės žiūros nepaisantys kūriniai, kuriuose apdainuojamas merginos noras būti apkabintai ir pamyluotai. Ir tegu. Gerame koncerte, kaip ir geroje lovoje, taisyklės nereikalingos.
© Ievos Jonelytės nuotr.
Itin patenkintas likau garso kokybe, nebent šiek tiek pritilę pradžioje dūsavo vokalai. Bet vėliau Tomas Verbaitis reikalus patvarkė, ir muzika tiesiog „dulkino ausis“. Kažkokios supernirvaniškos būsenos patirti gal ir nepatyriau – tam pasiekti truputį trukdė šalia nežinia ko prisirijęs kaimynas patrakėliškai chaotavęs aplinkinėje šokio erdvėje ir didesnis, nei iš pradžių įsivaizdavau, lankytojų kiekis. Apskritai nebuvau anksčiau lankęsis „Orixo“, tad maniau jį esant truputį namudiškesnį.
© Ievos Jonelytės nuotr.
Kad ir kaip ten, smagu atsiradus dar vienai erdvei, kurią kartą į porą mėnesių bus galima aplankyti. Ypač, kai ji nėra nuobodžiosiose Laisvės Alėjoje ar Vilniaus gatvėje. O MOE tegul eina toli toli. Toliau ir už M.A.M.A.
Taip pat skaitykite: Deeper Upper koncertinio turo metu Europoje surengs 14 koncertų
