„Nieko asmeniško“ („No Hard Feelings“) – vasariška, vulgarumo prieskonių turinti ir labai neįpareigojanti režisieriaus Gene Stupnitsky N-16 komedija, priversianti juoktis kiekvieną komedijų žanro mylėtoją, ir ne tik.
Pagrindinė filmo herojė Madė (akt. Jennifer Lawrence) – nerūpestinga, įsipareigoti nemėgstanti „Uber“ pavėžėja ir barmenė vietiniame bare, dėl susidariusių skolų ne tik praranda savo mašiną, vieną iš pagrindinių pajamų šaltinių, bet gali prarasti ir iš motinos paveldėtą namą, kurio išsaugojimas jai itin svarbus. Gyvendama kurortiniame Montoko miestelyje, Niujorko valstijoje, ji smarkiai kritikuoja vasaroti čia atvykstančius turčius, besikurdami jos gimtame mieste kelia žemės mokestį. Galvodama, iš kur greitai ir pigiai gauti mašiną darbui ir taip išsaugoti savo namą, internete ji aptinka skelbimą, kuriame turtingi tėvai Alison (akt. Laura Benatti) ir Lairdas (Matthew Broderick) savo sūnui Persiui (akt. Andrew Barth Feldman), rudenį turinčiam išvykti studijuoti į Prinstono universitetą, ieško merginos, galinčios padėti jų užsidariusiam, savo pasaulyje gyvenančiam ir nedrąsiam sūnui atsiverti, įgauti pasitikėjimo savimi. Už tai jie dovanoja ne pirmos jaunystės, bet tvarkingą „Buick Regal“ automobilį. Abejodama ar skelbimas tikras, Madė nusprendžia pabandyti, ir nors yra šiek tiek vyresnė, negu Persio tėvai pageidauja, gauna ir imasi šio darbo.
Įdomu tai, kad sukurti šį filmą režisierių įkvėpė tikra panašaus pobūdžio reklama, kurią prieš 4 metus jam atsiuntė kolega. „Aš pagalvojau, kas per žmonės deda tokius skelbimus, tie per daug savo vaikus saugantys ir jų gyvenimu susidomėję tėvai (ang. Helicopter parents), kurie viskam, net ir tokiems dalykams, samdo korepetitorius. Tada pagalvojau – o kas į tokius skelbimus atsiliepia, kas vyksta jos gyvenime?“ – interviu su Sara Bradburi (Sarah Bradbury) iš „The Upcoming“ metu pasakojo režisierius. Pagrindinį vaidmenį filme gavusi aktorė Jennifer Lawrence Madės vaidmenį atliko tobulai. Tai lėmė ne tik natūralus aktorės talentas vaidybai, pakankamai didelis jos diapazonas, bet ir faktas, kad vaidmuo ir buvo kurtas būtent jai, apie ją režisierius galvojo daugiau mažiau nuo pat pradžių. Iki šiol ji dažniausiai pasirodydavo rimtesnio pobūdžio filmuose, ir „Nieko asmeniško“ tarsi suteikė jai kelią pereiti į naują lygmenį – komedijos žanrą – kuris itin jai tinka. „<…> šiame filme ji tokia juokinga, kad nors ir esu gana šališkas, jos pasirodymas šiame filme – vienas iš mano mėgstamiausių jos pasirodymų bendrai.“ – gyrė režisierius.
Andrew Barth Feldman, atlikęs Persio vaidmenį, dalyvavo atrankoje ir jau nuo pat pradžių buvo geriausias, tačiau norint įsitikinti, kad neklysta, jie peržiūrėjo dar 700 žmonių atrankas. Pasak Stupnitsky, jis itin tiko šiam vaidmeniui, nes turėjo savyje tiesiog kažką ypatingą, kas ir patraukė jo dėmesį. Žinoma, svarbiausia režisieriui buvo kaip šie du aktoriai sugebės dirbti tarpusavyje, ir jo teigimu, tai pavyko itin sklandžiai ir gerai – jų tarpusavio chemija neginčijama ir kartu jie tiesiog nuostabiai dera. Visa tai gerai matoma ir pačiame filme.
„Nieko asmeniško“ nėra ilgas (1h 43 min.), bet jame telpa itin daug. Čia susipina daug įvairių idėjų, kurios ir sudaro bendrą istoriją. Vaizduojami pernelyg savo vaikus saugantys tėvai, kurie dažnai ir per daug intensyviai kišasi į jų gyvenimus, taip pat vadinamoji Z karta, didžiąją laiko dalį praleidžianti savo telefonuose ar internete, taip pat akcentuojamas tam tikras kartų skirtumas, ypatingai atsiskleidžiantis kai kuriose filmo scenose. Pirmasis veiksmas, ar pirmoji dalis – itin gaivališka, nenuspėjama, komiška, priverčianti ne tik juoktis, šypsotis, bet kartais gal ir susiraukti (ne blogąją prasme) ir kelti klausimą „kodėl kažkas taip darytų?“. Na o antroji filmo pusė daugiau orientuojasi į savi apmąstymus, filmo veikėjų emocinę kaitą, augimą, savo klaidų pripažinimą ir jų sprendimus. Vyrauja daugiausia sentimentali nuotaika, tačiau netrūksta ir pirmajai pusei būdingų komedijos elementų. Visame filme netrūksta ir kandžių bei juokingų dialogo eilučių, keiksmažodžių. Vaizdine prasme filmas taip pat žiūrisi gražiai, savyje turi šiokį tokį retro pojūtį.
Pastaruosius keletą metų daugiausiai kinų ekranus pasiekia trileriai, veiksmo, siaubo ar fantastiniai filmai, tad ekranuose pasirodžius komedijai, galima pajausti šiokią tokią atgaivą. „Nieko asmeniško“ itin vasariškas, gaivališkas filmas, skirtas gerai praleisti laiką ir smagiai pasijuokti, todėl nėra itin įpareigojantis, puikiai tinka tiesiog atsipūsti, negalvoti ir gerai praleisti laiką.
Gene Stupnitsky – iš Ukrainos kilęs amerikiečių režisierius, tikriausiai geriausiai žinomas dėl savo filmų „Geri berniukai“ („Good Boys“), „Bloga mokytoja“ („Bad Teacher“), taip pat serialo „Ofisas“ („The Office“), prie kurio kūrimo nemažai prisidėjo ir netgi pasirodė vienoje serijoje.
