Sveiko gyvenimo patarimai aktualūs ir įdomūs skaityti ne tik vasarą, bet ir artėjant šaltajam sezonui. Todėl šį kartą apie veganiškos mitybos ypatumus sutiko pasipasakoti jaunoji verslininkė Gabrielė Nečejauskaitė.
Pokalbio pradžioje paprašėme, kad pašnekovė apibrėžtų, ką jos gyvenime reiškia sąvoka – veganizmas. Pasak pašnekovės, pati sąvoka lyg ir nieko ypatingo neatskleidžia, galbūt tik sukuria skepsicizmo aurą. Veganizmas šiuo metu yra sparčiausiai pasaulyje plintantis judėjimas, vis daugiau žmonių tampa sąmoningesni rinkdamiesi kokį maistą pirks ir valgys ir kokią įtaką tai turi ne tik jų pačių gerovei, bet ir kitų gyvų būtybių.
Veganiško gyvenimo startas
Pašnekovė pasakojo, kad vaikystėje ją nuolat kankindavo virškinimo sistemos sutrikimai ir smarkūs pilvo skausmai. Informaciją apie laktozės netoleravimą ji išgirdo per televizijos laidą ir nusprendė padaryti eksperimentą – negerti pieno ir stebėti savo savijautą. Virškinimas susinormalizavo, o gydytoja patvirtino diagnozę. Atradusi problemos priežastį Gabrielė palaipsniui ėmė vis daugiau domėtis mityba, kol prieš kelerius metus perskaitė pirmąjį straipsnį apie merginą valagančią vien bananus, iki tol jai žinomas terminas buvo žaliavalgystė, kuri atrodė pernelyg radikalus ir ekstremalus gyvenimo būdas paauglei gyvenančiai su tėvais.
Prieš tapdama vegane pusryčiams kimšdavo sumuštinius su sūriu arba sausus pusryčius su pienu
Mergina neslepia, jog labai mėgo pieno produktus, nors jie buvo esminė priežastis dėl virškinimo problemų ir jų atsisakyti nebuvo lengva, tad kelias link veganiško gyvenimo būdo neįvyko pernakt. Tapusi vegane mergina sakosi sutaupanti laiko, nes pusryčiams plakasi kokteilius, kuriuos pagaminti užtrunka kelias minutes, arba iš vakaro pasiruošia chia pudingo, kurį pagaminti lengviau negu lengva, tereikia užpilti ispaninio šalavijo sėklas pasirinktu augaliniu pienu, pasaldinti norimu saldikliu ir palikti nakčiai šaldytuve.
Veganu būti gali kiekvienas, tereikia smalsumo ir atvirumo naujovėms
Anot pašnekovės, svarbiausia – noras atrasti ir drąsa eksperimentuoti virtuvėje, o visa kita ateis savaime, nebūtina savęs sprausti į kažkieno apibrėžtus rėmus, svarbu žinoti savo pasirinkimo motyvus ir vertybes. Gabrielė teigia pasirinkusi šį gyvenimo būdą dėl sveikatos priežasčių, o tik vėliau sužinojusi kas slypi už uždarų durų. „Esu įsitikinusi, kad dabar, kuomet parduotuvėse yra tiek augalinių alternatyvų įprastiems produktams, kuriuos esame įpratę valgyti kasdien šis gyvenimo būdas įmanomas kiekvienam, net didžiausiam skeptikui“,- teigė veganišką gyvenimo būdą praktikuojanti mergina. Pašnekovė pridūrė, kad pasirinkus tokį gyvenimo būdą jauti lyg gaudamas papildomų karmos taškų, nes nors ir nematai statistiniai duomenys rodo, jog tai turi teigiamą poveikį ne tik gyvūnų gerbūviui, bet ir planetai.
Hobis transformavosi į verslą
Ne paslaptis, kad daugelis merginų mėgsta gaminti, Gabrielė ne išimtis, nuo mažens jos hobis buvo gaminti maistą ir stebinti draugus fraze „negali būti neskanu, nes nieko neskanaus nedėjau.“ Eksperimentai virtuvėje ne tik žadina vaizduotę, bet ir pamalonina gomurį. Kadaise turėta svajonė atidaryti kepyklėlę tapus vegane kiek transformavosi. Vienas mėgstamiausių pusryčių maistas buvo varškės sūreliai su kuriais atsisveikino gerokai prieš tapdama vegane, o tapusi vegane pajuto nostalgiją, tad idėjai šovus į galvą nusprendė surizikuoti ir bent jau pamėginti juos pagaminti. Rezultatas nustebino ne tik ją pačią, bet ir įprastai besimaitinančius šeimos narius bei draugus.
Veganiški sūreliai – kas čia kitaip?
Gabrielė džiaugiasi, kad rankų darbo sūrelius smalsu išbandyti ne tik veganišką gyvenimą būdą praktikuojantiems žmonėms, bet ir gurmanams bei žmonėms vertinantiems lietuvišką produkciją. „Žmonės aikčioja paragavę ir netiki, jog juose nėra varškės.“ Mergina nekantravo savo sūrelių idėja pasidalinti su platesne auditorija, tokia proga pasitaikė kone iškart sukūrus receptą. Sūrelius pristatė Hub Camp renginio pertraukos metu Swedbank arenoje, atėjusi minia paskatino nesustoti. Vėliau paaiškėjo, kad ¾ žmonių į renginį atėjo norėdami paragauti „The Goodvibes Kitchen“ sūrelių. Neužilgo Gabrielė apdovanos ištikimiausius sūrelių valgytojus, nes veganiški sūreliai jau šią savaitę, spalio 31-ąją švęs vienerių metų gimtadienį.
Vietoj alinančių dietų – veganiška mityba
Dietos per amžius neišsenkanti tema, kuria domisi tiek merginos, tiek vaikinai. Veganiškas gyvenimo būdas būtent tai, kas gali padėti norint sureguliuoti virškinimo sistemą ir išvengti apsunkimo pavalgius. Visi žinome, kad valgant augalinį maistą organizmą sueikvoja daug mažiau energijos pačiam virškinimo procesui, todėl kenčiame skausmus, kurie retai kada malonūs ar džiuginantys. „Žmogus suvalgęs augalinį patiekalą, net jei tai ir burgeris taip neapsunka, bet tikrai pasisotina – svarbu žinoti, kur eiti valgyti, o geriausia gaminti namie“, – kalbėjo veganė.
Veganiškos sveikatos problemos – tiesa ar mitas
Daugelis yra girdėjęs per radiją ar televiziją, jog Lietuvoje pagrindinės mirštamumo priežastys yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kurias, ne paslaptis, sukelia gyvūninės kilmės produktai – mėsa, kiaušiniai, gyvūniniai riebalai. Pasaulio sveikatos organizacija jau senokai yra patvirtinusi ir pripažinusi, jog augalinė mityba ne tik nekelia pavojaus sveikatai, bet ir yra rekomenduojama visų amžiaus grupių ir lyčių asmenims. Mergina pasakojo, kad vos pradėjusi domėtis veganizmu atrado, kad dėl ją šaltuoju metų laiku kankinusios slogos buvo kaltas visai ne oras, o laktozės turintys produktai. Tai jau seniai žino ajurvedinę mediciną praktikuojantys gydytojai, kurių pirmoji rekomendaciją peršalus iš savo raciono išbraukti visus pieno produktus, nes būtent jie skatina gleivių gaminimąsi žmogaus organizme. Tačiau pašnekovė, išmoko savo nuomonės nepiršti, nes yra įsitikinusi, jog „kur kas geriau patiems išbandyti tokį mitybos būdą ir bent savaitę stebėti savo savijautą“.
