Šios kalėjimo fotografijos pirmą kartą rodomos viešai. Bergen-Belsen‘o stovykla buvo įsikūrusi Vokietijos šiaurės vakaruose. Gyvavimo pradžioje buvo skirta Prancūzijos ir Belgijos karo belaisviams, vėliau buvo įkalinta virš 20 000 rusų belaisvių. Tai pat buvo ir žydų kalinių, kuriuos mainais siųsdavo už vokiečių piliečius kitoms valstybėms. Bergen-Belsen‘o koncentracijos stovykloje per Antrąjį pasaulinį karą buvo nužudyta apie 50 000 žmonių.
Nacių veidai su degančiu blogiu akyse, išliks atmintyje per amžius. Imperialinio Karo muziejaus nuotraukos, kurios buvo paviešintos 72-jų metinių proga, stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti britų karių pagalba. Tai pat muziejus priminė pasauliui moterys, kurios be jokio žmogiškumo dirbo šioje stovykloje, ir prižiūrėjo kalinius. Istorikas Matt Loughrey teigia, jog šios moterys padėjo kurstyti nacistinėje Vokietijoje siaubą. Bet po nacių pralaimėjimo, liūdesį ir pyktį buvo galima išvysti jų akyse.
Antrojo pasaulinio karo metu, apie 65 moterų dirbo Bergen-Belsen‘o koncentracijos stovykloje. Iš jų, 16 pateko į kalėjimą teismo sprendimu, o 11 iš karto buvo nuteistos mirties bausme.
Čia yra keletas moterų, kurios tarnavo Bergen-Belsen‘o koncentracijos stovykloje:
Herta Ehlert
Moteris, dirbusi nacių koncentracijos stovyklose per holokausto vykdymą karo metu. Paskutinė jos darbo vieta buvusi Bergen-Belsen‘o stovykla, prieš tai dar dirbo Ravensbrucko ir Aušvico koncentracijos stovyklose.
Lapkričio 17 dieną, 1945 metais ji buvo nuteista 15 metų kalėjimo, tačiau paleista 1953 metais. Vėliau, iki mirties, gyveno pasikeitusi pavardę į Naumann.
Juana Bormann
Dar kitaip žinoma kaip ,,moteris su šunimis“. Bormann sadizmo lygis buvo toks aukštas, kad net SS karininkai jos prisibijojo. Ji buvo nužudžiusi keletą kalinių pasiuntus savo šunis ant jų.
Prieš karą ji dirbo psichiatrinėje ligoninėje apsaugoje, kad galėtų uždirbti daugiau pinigų. Pripažinta kalta pagal britų karo tribunolą, ji buvo nuteista mirties bausme, ir 1945 metais gruodžio 13 dieną pakarta 52 metų amžiaus.
Frieda Walter
Prieš karą dirbo tekstilės fabrike, vėliau prisijungė prie SS karinio dalinio. Walter neigė pranešimus, jog ji buvo trenkusi kaliniui su kastuvu, tačiau bylos nagrinėjime, ji pripažino trenkusi ne vienam kaliniui: tai ,,natūraliai gavosi“, teigė ji.
23 metų ji buvo įkalinta trejiems metams po karo. Tolimesnis jos likimas nėra žinomas.
Helene Kopper
Atsisakiusi žiūrėti į kamerą, kai teko fotografuotis sėdint kalėjime. Kopper buvo lenkė, ištekėjusi namų šeimininkė su dviem vaikais. Buvo suimta 1940 birželio 24 ir išsiųsta į koncentracijos stovyklą – Aušvicą, vėliau ir į kitas. Beveik visą laikotarpį per jos sulaikymą ji darė smulkius nusikaltimus, ypač Bergen-Belsen‘o stovykloje. Po karo, per teismą ji buvo nuteista 15 metų kalėjimo. Vėliau jos likimas nėra žinomas.
Elisabeth Volkenrath
Dažnai apibūdinama kaip viena iš žiauriausių istorijoje moterų. Ji asmeniškai rinkdavosi kokius kalinius ves į dujų kamerą, ir buvo viena iš svarbesnių moterų Bergen-Belsen‘o koncentracijos stovykloje. Per penkerius metus ji dirbo įvairiose stovyklose – vienoje jų net susitikinėjo su nuteistuoju.
Jai buvo paskelbta mirties bausmė už nužmogėjimą, kai jai suėjo 26 metai. Elisabeth bausmę atliko garsus britų budelis – Albert Pierrepoint.
Hildegard Lohbauer
Vieniša dviejų vaikų motina, prieš karą dirbusi tekstilės fabrike, kol nebuvo išsiųsta į Ravensbruck koncentracijos stovyklą – amunicijos fabriką.
Vėliau perkelta į Bergen-Belsen‘o stovyklą ji tapo atsakinga už kalinių darbo grupes su pravarde – ,,SS moteris be uniformos“. Nepaisant įrodymų, jog ji mušė kalinius, Hildegard atsisakė pripažinti kaltę, teigdama, jog ji pati buvo auka. 27 metų ji buvo nuteista 10 metų kalėjimo, kurie vėliau sumažėjo iki 7.
Hilde Liesewitz
23 metų, ji dirbo tik keletą mėnesių Bergen-Belsen‘o koncentracijos stovykloje, kaliniai teigė, jog ji savo užduotys vykdė su pasididžiavimu. Ji buvo sumušusi du vyrus, beveik iki mirties kaip bausmę už netinkamą darbą.
Ji buvo tik metams pasodinta į kalėjimą už savo nusikaltimus, vėliau iki mirties gyveno Hamburge.
Gertrude Feist
27 metų Feist buvo žinoma dėl savo žiaurumo. Vienas liudininkas pranešė, jog kai ji pamatė, kad viena kalinė bandė pavogti ropių, Feist privertė tą moterį atsiklaupti ant sniego ir valgyti žemes.
Ji buvo įkalinta penkeriems metas už savo nusikaltimus.
Ilsė Forster
Vos tik prasidėjus karui, Forster buvo mobilizuota dirbti į Bergen-Belsen‘o stovyką, kai jai buvo 21 metai.
Ji pripažino, jog mušė vyrus kalinius su lazda, tačiau neigė nužudžiusi merginą, kuri bandė vogti maistą iš virtuvės. Kaltinama karo nusikaltimais ir prieš žmogiškumą, Forster buvo įkalinta 10 metų, tačiau 1951 metais gruodžio mėnesį buvo paleista. Vėlesnis jos likimas nėra žinomas.
Taip pat skaitykite: 10 labiausiai bauginančių nacių gydytojų
