Filmas „Navalnas“, pasakojantis apie įkalinto Rusijos disidento Aleksejaus Navalno apnuodijimą, sekmadienį laimėjo geriausio dokumentinio filmo „Oskarą“.
Kanados režisieriaus Danielio Rohero filme apžvelgiamas ryškiausio Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponento A. Navalno politinis iškilimas, jo apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ 2020 m. keliaujant į Sibirą ir vėliau sekęs tyrimas.
„Vienas žmogus šįvakar negalėjo būti su mumis – Aleksejus Navalnas, Rusijos opozicijos lyderis, jis yra vienutėje dėl to, ką jis vadina – noriu būti tikras, kad teisingai suprantame jo žodžius – Vladimiro Putino neteisėtu agresijos karu Ukrainoje“, – priimdamas auksinę statulėlę susirinkusiesiems sakė D. Roheras.
46 metų A. Navalnas, pastaruosius dvejus metus kalinamas griežčiausio režimo kalėjime prie Maskvos, nuteistas už grobstymą, kaltina V. Putiną surengus jo apnuodijimą. “Mano vyras sėdi kalėjime vien už tai, kad pasakė tiesą. Mano vyras kalėjime vien už tai, kad gynė demokratiją”, – sakė disidento žmona Julija Navalnaja.
Filmo premjera įvyko 2022 m. sausį Sandanso kino festivalyje, praėjusį mėnesį jis laimėjo BAFTA apdovanojimą.
90 minučių trukmės filme, pavadintame tiesiog “Navalnas”, rodomi Rusijos opozicijos lyderio slaptai, per kelis mėnesius, nufilmuoti kadrai, kuriuos jis praleido Vokietijoje 2020 m. pabaigoje, kuomet atsigavo po apsinuodijimo. Filme yra interviu su Navalnu, jo žmona Julija ir jo artimiausia komanda.
Įspūdingiausias filmo epizodas – kai iš Švarcvaldo, kur A.Navalnas atsigavo, jis paskambino vienam iš smogiamojo būrio narių, kuris, jo manymu, įvykdė apnuodijimą, ir privertė jį atskleisti visas detales apie šį pasikėsinimą, apsimesdamas įsiutusiu saugumo tarnybų viršininku.
“Prisimenu, kad tiesiog sakiau: “Gerai, įsitikink, kad filmuoja, išlaikyk fokusą. Tai svarbiausias dalykas, kurį kada nors gyvenime nufilmuosi”, – apie prisipažinimo telefonu momentą pasakoja režisierius Danielis Roheris.
“Vėliau visi tarsi išprotėjo. Bėgiojome kaip viščiukai, kuriems nupjautos galvos. Aš vis sakiau: “Tuoj pat iškraukime filmuotą medžiagą. Gal iškvieskime policiją? Ar mums reikia apsaugos namuose?”
A.Navalnas bendradarbiaudamas su bulgarų žurnalistu Christo Grozevu, atvirojo kodo tyrimų grupės “Bellingcat” nariu, kuris “Borno” trilerio vertose scenose sugeba išsiaiškinti, kas yra tie vyrai, kurie skirtingais skrydžiais sekė Navalną į Tomską ir priklausė FSB smogiamajam būriui. Apsiginklavęs šia informacija, A. Navalnas, (kurio “YouTube” kanala seka milijonai sekėjų bei turi iki 100 milijonų peržiūrų siekiančius vaizdo įrašus, kuriuose fiksuojama Rusijos valstybės korupcija), pasirūpina, kad informacija apie jo apnuodijimą būtų paskelbta tą pačią akimirką visame pasaulyje 2020 m. gruodžio 14 d. Tą rytą jis paskambina kiekvienam iš atsakingų vyrų, apsimesdamas Kremliaus spec. tarnybų vadovu, norinčiu sužinoti, kodėl nužudymas nepavyko taip, kaip planuota.
Nuostabu, kad vienas iš vyrų – chemikas Konstantinas Kudriavstevas, padėjęs organizuoti operaciją, – susivilioja A. Navalno gudrybe ir telefonu (fiksuojant kameroms) prisipažįsta dėl visko. (“Mes viską padarėme taip, kaip buvo suplanuota, taip, kaip daug kartų repetavome. Bet mūsų profesijoje, kaip žinote, yra daug netikėtumų ir niuansų”). Iš esmės jis prisipažįsta dėl valstybės sankcionuotos žmogžudystės – ir taip tiesiogiai apkaltina savo viršininką Vladimirą Putiną. Viena iš A. Navalno kolegių negalėdama patikėti ir suvaldyti emocijų skambučio metu užsidengia burną ranka, kitas imasi už galvos.
Kremlius neigia prisidėjęs prie užpuolimo, o prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė viešai ištarti A. Navalno pavardę, netiesiogiai vadindamas jį “tuo ponu”, “tam tikru veikėju” arba “Berlyno pacientu”.
Filmo pabaigoje A. Navalnas 2021 m. sausį grįžta į Rusiją. Atvykęs į oro uostą jis yra sulaikomas, o vėliau nuteistas dvejus metus ir aštuonis mėnesius kalėti už tai, kad neva pažeidė bausmės sąlygas dėl ankstesnio nuosprendžio už sukčiavimą, kuris buvo plačiai vertinamas kaip politiškai motyvuotas. Bausmę jis atlieka įkalinimo kolonijoje už 60 mylių į rytus nuo Maskvos.
Po A. Navalno nunuodijimo jo Kovos su korupcija fondas buvo paskelbtas ekstremistine organizacija, o daugelis jo vadovų ir regioninių koordinatorių buvo priversti bėgti iš šalies.
