Kaune nepriteklių jaučiantiems trūksta ne tik finansų, maisto, bet ir buityje labiausiai naudojamų daiktų. O kas padeda žmonėms, kuriems stinga viryklės, kurios pagalba pasišildytų maistą, lovų, kuriose nakčiai paguldytų savo vaikus, o gaunamų lėšų užtenka tik susimokėti už komunalines paslaugas? KEROL – visuomeninės gerovės organizacija, vykdanti gerumo iniciatyvą „Daiktų kelionė“, suteikia galimybę daiktų stokojantiems asmenims gauti tai, ko jiems žūtbūt reikia buityje. „Daiktų kelionė“ tai ne tik labdara stokojantiems, bet ir pagalba visuomenei, suteikiant galimybę kartu spręsti aplinkosaugos problemas. Organizacijos direktorius Nerijus Mordas, pastebi, jog žmonės vis aktyviau aukoja nereikalingus daiktus, o ypač prieššventiniu laikotarpiu.
KEROL organizacijos savanoriai įgyvendindami gerumo iniciatyvą „Daiktų kelionė“, 2015 metams einant į pabaigą Kaune surengė tris viešas daiktų surinkimo akcijas. Dalis daiktų dar prieš Kalėdas iškeliavo pas naujus šeimininkus, kuriems šie daiktai tapo itin vertingomis dovanomis.
Papasakokite apie KEROL – kas tai per organizacija ?
– Tai visuomeninės gerovės plėtros organizacija, užsiimanti pagalba įvairioms visuomenės grupėms. Mūsų tikslas yra skatinti žmones vienytis tam, kad visi kartu kurtume geresnę ir draugiškesnę visuomenę. Organizacija užsiima socialine, aplinkosaugine ir švietėjiška veikla, įgyvendina įvairius projektus, skirtus padėti ne tik socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, bet ir plačiai visuomenei. Siekiame informuoti žmones, kad nesvarbu kokia yra jų socialinė padėtis, svarbu suprasti visuomenėje esančias problemas ir vienytis tam, kad jas spręstume drauge. KEROL organizaciją įkūriau iš studentiško troškimo pakeisti pasaulį, todėl ilgą laiką veikloje dalyvavo tik jaunimas, tačiau vėliau prie gerovės kūrimo prisijungė ir vyresni žmonės, suprasdami, kad didžiausia pasaulyje vertybė yra žmogus.
Kalbant apie vertybes, turiu pasakyti, kad organizacijai pavadinimas buvo duotas ne atsitiktinai. Kilnumas, Empatija, Ryžtas, Orumas ir Laisvė, tai itin svarbios vertybės laimingo žmogaus gyvenimui, todėl jomis mes keroliečiai, vadovaujamės ne tik organizacijos veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Visiems pabrėžiant jų svarbą ir nekintamumą, organizacijos pavadinimas buvo sudarytas būtent iš šių vertybių pirmųjų raidžių.
Kaip kilo mintis pradėti iniciatyvą „Daiktų kelionė“?
– Suvokimas, kad reikia padėti žmonėms išsiugdė jau vaikystėje. Tam daugiausia įtakos, manau, turėjo tėvų auklėjimas ir ne itin lengvas gyvenimas. Tėvai nuo pat mažens mokė, kad išaugtus drabužius ir žaislus reikia neišmesti, o jais dalintis, atiduoti giminių arba kaimynų vaikams. Taip pat ir pats gaudavau įvairius daiktus iš kitų vaikų. Būdamas vyresnis kartu su pusbroliu pradėjau dėvėtų drabužių prekybą, siekiant suteikti paramą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Vykstant prekybai pastebėjome, jog nuolat lieka tvarkingų, neparduotų drabužių. Išmesti jų nenorėjome, todėl pradėjome ieškoti alternatyvų, kur galėtume juos panaudoti. Nusprendėme, kad dovanoti, nepriteklių jaučiantiems asmenims, būtų ir teisinga ir naudinga. Bet tik pradėjus užsiimti labdara mes susidūrėme su realybe, pamatėme situaciją, kuri visai nedžiugino. Daugeliui stokojančiųjų trūko ne tik drabužių, bet ir paprasčiausių daiktų naudojamų buityje, net tokių, kaip stalo įrankiai ar patalynė. Taigi, dėl to apytiksliai prieš 5-erius metus ir kilo idėja sukurti iniciatyvą „Daiktų kelionė“, kurios tikslas būtų padėti skurstantiems žmonėms įvairias daiktais: drabužiais, žaislais, buitine technika ir pan.
Ar visada pavyksta padėti visiems, besikreipiantiems pagalbos ir išpildyti būtiniausius jų poreikius?
– Dedame visas pastangas, kad padėtume vargstantiems žmonėms. Kartais net ieškome daiktų skelbimuose ar kreipiamės į savo artimuosius, kad rast reikiamą daiktą, tačiau, kad ir kaip norėtume, visų prašymų įgyvendinti nepavyksta, nes ne visada gauname tuos daiktus, kurių žmonėms trūksta. Tik maža visuomenės dalis žino apie mūsų organizaciją ir jos veiklą, todėl, tai turi įtakos surenkamų daiktų kiekiui. Kita vertus ne visi žmonės turi pakankamai žinių, kur ir kaip galima panaudoti nereikalingus, bet tinkamus naudoti daiktus. Mes stengiamės kiek įmanoma daugiau šviesti ir informuoti visuomenę apie įvairias galimybes tausoti gamtą ir padėti nepasiturintiems žmonėms. Tokiu būdu, manome, auga gyventojų sąmoningumas ir bendruomeniškumas. Tikiu, kad ilgainiui mūsų šalyje eko-socialinė kultūra taps visiškai įprastu reiškiniu ir galėsime padėti visiems besikreipiantiems pagalbos.
Kam ir kokiu būdu paskirstomi surinkti daiktai?
– Daiktais remiame asmenis, kurie pagal įstatymus yra potencialūs labdaros ir paramos gavėjai. Tai gali būti organizacijos, kurios tiesiogiai rūpinasi socialinę atskirtį patiriančių žmonių dalia, tiek ir fiziniai asmenys, pavyzdžiui, neįgalieji, darbo netekę ar skurdžiau gyvenantys senyvo amžiaus žmonės. Tačiau manau visiems suprantama, jog svarbiausiais visuomenės vienetas yra šeima, ypatingai daugiavaikės šeimos, kadangi jos augina daug vaikų ir deda didesnį indėlį į mūsų visuomenės ateitį. Būtent dėl to didžiausią daiktų paramą pagal poreikius skirstome šeimoms, pirmiausiai toms, kurių materialinė situacija yra prasčiausia tuo metu. Jeigu šeima daikto pasiimti neturi galimybės,- rėmėjų dėka, galime pristatyti mes.
Ar daiktų aukojimas vyksta tik viešų daiktų surinkimo akcijų metu?
– Ne, aukoti galima ne tik daiktų surinkimo akcijų metu. Mes siekiame, kad ši iniciatyva būtų patogi visiems gyventojams, todėl “Daiktų kelionę“ vykdome nuolat. Žmonės, susisiekia su mumis ir patogiu metu atveža nenaudojamus daiktus į mūsų organizacijos būstinę. Taip pat, jei gyventojai neturi galimybės daiktų atvežti patys, atvykstame mes iki jų namų arba įmonių.
Kas dažniau aukoja daiktus – turtingi, žinomi žmonės, o gal mažesnes pajamas gaunantys gyventojai?
– Aukoja visi žmonės, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir gaunamų pajamų. Tačiau pastebime, jog dažniausiai prie labdaringos veiklos yra linkę prisidėti vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Atrinkę savo namuose nenaudojamus daiktus, paprasti gyventojai noriai atiduoda juos nepasiturintiems asmenims. Didžiai nuostabai, net vargingos, sunkiai gyvenančios šeimos yra linkusios padėti tokio pat likimo asmenims. Pavyzdžiui, kai atlieka koks daiktas, šeimai persikeliant gyventi į kitus namus, suprasdamos sunkią gyvenimo naštą, šios šeimos nereikalingus daiktus atiduoda kitai šeimynai. Taip pat kartais atsiranda geradarių, kurie aukoja ne tik savo nereikalingus daiktus, tačiau nori prisidėti prie skurdo mažinimo ir nuperka naują daiktą, kaip pavyzdys galėtų būti vyras, kuris prieš Kalėdas sunkiai besiverčiančiai šeimai nupirko ir padovanojo skalbimo mašiną.
Ar pagalbos kreipiasi tik kauniečiai ar atsiranda stokojančiųjų ir iš kitų Lietuvos miestų?
– Būna, atsiranda paramos prašymų ir iš kitų miestų, bet didžiausią dalį labdaros suteikiame Kauno miesto vargiai gyvenantiems asmenims, retesniais atvejais gyventojams iš Kauno apskrities. Toliau gyvenantiems žmonėms padėti nelabai galėtume, nes neturime užtektinai tam reikalingų išteklių.
Ar gaunate ypatingų pagalbos prašymų?
– Žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos dėl įprastų, buityje dažniausiai naudojamų daiktų: skalbimo mašinų, dujinių viryklių, drabužių, rašomųjų stalų ir lovų vaikams.
Tiesa, nesenai gavome prašymą padėti daugiavaikei, aštuonių asmenų šeimai, jai surandant indaplovę. Mama nespėja suktis, todėl indaplovė labai padėtų jai buityje, sutaupytų daug laiko ir jėgų. Gaila, kad kol kas negavome tokios paramos, kuria galėtume pradžiuginti ir palengvinti nelengvą šios šeimos kasdienybę.
Kaip manote, kodėl gyventojai yra linkę padėti ir dalintis daiktais?
– Apskritai, žmonija iš prigimties turi instinktą dalintis tarpusavyje ir turi gailestingumo jausmą rūpintis silpnesniais.
Daugelis žmonių yra emociškai prisirišę prie savo daiktų, todėl nors šie ir tampa nebereikalingi, tačiau vis dar tinkantys naudoti, būna labai gaila juos paleisti. Daugelis žmonių supranta jog išmesti daiktus nėra geras sprendimas, bet jeigu jie pasitarnauja kažkam sunkiame gyvenimo etape, tai kur kas lengviau išlydėti daiktą į kelionę, žinant, jog jis iškeliauja pas tinkamus šeimininkus. Tokiu atveju dovanojantys jaučiasi kilniau, nes prisideda ir prie aplinkosauginės, ir prie labdaringos iniciatyvos, kurią mes vadinam „Daiktų kelionė“. Žinoma, yra įvairių motyvų, vieni žmonės dovanoja, nes yra tekę jausti nepriteklių, kiti tiesiog bijo patys patekti į skurdo pinkles, todėl dovanoja sakydami: “gal ir man kada nors bus sunku gyventi ir reikės paglbos“, taip tarsi siekdami apsidrausti, dalinasi tuo ką turi dabar. Yra ir tokių žmonių, kurie aukoja daiktus tik dėl to, kad dovanojimas jiems suteikia džiaugsmą, geras emocijas, kurių nenusipirksi. Akivaizdu, kad visuomenė pati gali spręsti įvairias kylančias problemas tik reikia informacijos ir tinkamų sąlygų.
„Daiktų kelionė“ yra ne tik gerumo iniciatyva, tai investicija į visuomenės gerovę, kurią kurti gali kiekvienas. Tai lyg įrankis, kuriuo greitai ir patogiai gali pasinaudoti norėdamas padėti likimo nuskriaustiesiems. Tuo pačiu tai mažina mūsų gražios Lietuvos gamtos taršą ir taupo kiekvieno brangų laiką, nes nereikia ieškoti kam, kaip ar kur atiduoti nereikalingus daiktus. Tik gyventojų aktyvumas gali daryti didesnius pokyčius visuomenėje.
Ar sunku žmones prikalbinti savanoriauti, kiek jų turite savo komandoje?
– Kadangi mūsų tikslas yra vienyti žmones vardan visuomenės gerovės kūrimo, dėl to nuolat atsiranda naujų savanorių, kurie nori prisdėti prie kilnaus tikslo. Mūsų organizacija nėra didelė, todėl ir savanorių skaičius mažas, įprastai jis svyruoja tarp 10-15 asmenų. Dažnai atsiranda žmonių, kurie suteikia laikiną pagalbą, pavyzdžiui, padeda akcijų metu. Mes vertiname bet kokią pagalbą ir norą padėti. Esame dėkingi šiems žmonėms, ir džiaugiamės, kad tokių žmonių mums netrūksta.
Visus skatinu slopinti savo abejingumą ir ištiesti pagalbos ranką stokojantiesiems investuojant į visuomenės gerovę.
