Šiuolaikinis kinas tapo intensyvaus, nepatogaus ir stebinančio žmogaus prigimties vaizdavimo eksperimentu. Žiūrovų nebedomina paprastos istorijos – jiems reikia chaoso, sudėtingumo, galios, moralės ir išgyvenimo vaizdavimo. Tai įtraukia į pasaulį, kuriame veikėjai privalo susidurti su vidiniais demonais ir gąsdinančiais iššūkiais. Šios istorijos šokiruoja, provokuoja ir priverčia susimąstyti.
Pastaraisiais metais serialuose vis dažniau nagrinėjama žmogaus prigimties, galios dinamikos ir plonos linijos tarp gėrio ir blogio tema. Norėdami nustebinti žiūrovus, filmų kūrėjai vis labiau testuoja ribas, maišydami žanrus ir gilindamiesi į psichologines ir emocines temas. Tad pristatome 10 naujausių žiaurią žmogaus prigimtį nagrinėjančių serialų.
10. „Landman“ (2024)
„Landman“ sukurtas pagal 2019 m. debiutavusią 11 dalių dokumentinę tinklalaidę „Boomtown“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Norisų šeimos patirčiai Teksaso naftos gavybos pramonėje. Tai šiuolaikinis pasakojimas apie laimės paieškas naftos imperijoje. Jame nagrinėjamos tokios temos kaip ekonomika, klimatas ir galios dinamika. Seriale taip pat pristatomas ambicijų, išdavysčių ir intensyvios konkurencijos mišinys.
„Landman“ kūrėjas Taylor Sheridan, sukūręs „Jeloustouną“ ir „1923“, pagrindinio serialo herojaus Tomo Noriso vaidmeniui pasirinko Billy Bob Thornton, kuris taip pat vaidino Sheridan seriale „1883“. Seriale taip pat galima išvysti ir kitus populiarius aktorius, tokius kaip Demi Moore ir John Hamm.
Serialo kūrėjo dramų centre paprastai būna kieti ir išmintingi vyrai, griežtai, bet išmintingai sprendžiantys problemas smurto ir mirties akistatoje. Protagonistas Tomas Norisas prižiūri naftos gręžimo operacijas vakarų Teksaso Permo naftingajame baseine. Filmo siužetas nėra iš piršto laužtas – Permo naftos karštinė yra tikras reiškinys, prasidėjęs maždaug prieš aštuonerius metus. Tai istorija apie žmogų, kuris, nepaisydamas pavojų, kovoja su įvairiais nusikaltėliais, biurokratais, erzinančiu jaunimu ir įstatymais. Arti Meksikos sienos esantį naftos baseiną yra nusižiūrėjęs ne vienas praturtėti norintis gudruolis.
Nors Tomas ir yra išsiskyręs alkoholikas su 500 000 dolerių skola, jis vaizduojamas kaip patyręs ir ryžtingas Vakarų Teksaso naftos pramonės lyderis. Seriale sprendžiamas Tomo profesijos ir šeimyninių santykių nesuderinamumas. Darbe jis sprendžia įmonės pelningumo, įrangos gedimų, teisinių ginčų ir kovų su gaujos nariais problemas. Nesutarimai šeimyniniame gyvenime išryškina jo asmenybę ir kylančius dvejojimus bandant suderinti gyvybei pavojingą karjerą su šeimynine laime.
Žmonės nevienodai vertina Sheridan kūrybą, teigdami, kad ji vulgari ir pernelyg populiari tarp amerikiečių konservatorių. Tačiau jo gebėjimas kurti aukštos kokybės, šiurkščiu siužetu įtraukiančius serialus yra neprilygstamas.
9. „Kaos“ (2024)
Sudėtingi senovės graikų mitai yra skirti paaiškinti įvairius gamtos reiškinius, žmonijos gyvenimo sąlygas ar tam tikrus įsitikinimus. Naujame „Netflix“ seriale „Kaos“, kūrėjas Charlie Covell vaizduoja dievus, pasiduodančius įvairiems žmogiškiems troškimams ir priklausomybėms. Aštuonių epizodų seriale parodomi valdžios ir godumo pavojai, kuriuos tik dar labiau skatina gremėzdiška siužeto linija ir neįprasti personažai.
Seriale galima išvysti Dzeuso, Prometėjo, Heros, Orfėjo ir daugelio kitų dievų paveikslus. Svarbiausio dievo vaidmenį atlieka Jeff Goldblum, kuris puikiai perteikia neužtikrintus, pasipūtėliškus ir šiek tiek apgailėtinus dievų karaliaus asmenybės bruožus.
Supykęs dėl Olimpo dienos šventėje išniekintos jo statulos, Dzeusas prisimena apie savo paties pranašystę, galinčią nuversti jį nuo valdžios. Jo priešas Prometėjas daro viską, kad kuo greičiau išsipildytų ši pranašystė. Šiam Prometėjo tikslui padeda įvairūs nieko nenutuokiantys žmonės Žemėje ir požemių pasaulio gyventojai. Seriale taip pat vyksta ir kitos dramos, kuriose galima įžvelgti išlepintų dievų kasdienybę, jų savanaudiškumą ir blogį.
Juodojo humoro turinti šiuolaikiška graikų mitologijos interpretacija nagrinėja lyčių politikos, galios ir gyvenimo požeminiame pasaulyje temas. Serialas yra daugiasluoksnis, sudėtingas, šmaikštus, gerai apgalvotas, tačiau žiaurus graikų mitologijos perpasakojimas. Sudedamąja Dzeuso pranašystės dalimi tapę mirtingieji nesuvokia savo svarbos ar tarpusavio ryšio, tad žiūrint serialą iškyla nemažai klausimų. Ar jiems pavyks atskleisti tiesą apie dievus ir tai, ką jie daro su žmonėmis? O jei sužinos, ar sugebės juos sustabdyti?
8. „Bad Sisters“ (2022)
Šis Sharon Horgan serialas apie žmogžudystės paslaptį ir šeimos dramas nustebins kiekvieną, mėgstantį airišką juodą humorą ir satyrą. Už įdomų siužetą ir geriausią 2023 m. airišką dramą apdovanojimus gavęs serialas privers žiūrovus susimąstyti apie teisingumo, moralės ir keršto ribas.
Seriale pasakojama apie Garvei seseris: Evą, Uršulę, Bibi ir Bekę, kurios vis labiau nerimauja dėl penktosios sesers Greisės, įstrigusios emociškai varginančioje santuokoje. Jos vyras Džonas Polas nuolat bando sugriauti žmonos ir jos seserų gyvenimus. Jo piktų kėslų neapsikentusios seserys susitaria jį nužudyti. Kiekvienas serialo epizodas atskleidžia vis labiau besirutuliojančias nužudymo plano detales. Siužetas nuolat šokinėja iš praeities į dabartį. Žiūrovams atskleidžiami anksčiau nepavykę pasikėsinimai į Džono gyvybę ir dabartyje vykstantis jo nužudymo tyrimas. Kiekvienai sesei prisidėjus prie žmogžudystės, jų alibi ir kitos plano detalės privalo nepriekaištingai sutapti, norint apgudrauti nusikaltimo tyrėjus.
Garvei seserų istorija kelia žmogžudystės, kaip savisaugos būdo, pateisinimo dilemą. Džono žiaurumas yra klastingas, pasireiškiantis smurtu ir manipuliacijomis. Taip pat galima įžvelgti kaltės ir kolektyvinės atsakomybės svarbą. Seserys ėmėsi šių kraštutinių veiksmų iš meilės, tad jos buvo priverstos priimti sunkius moralinius sprendimus ir dabar joms tenka gyventi su jų pasekmėmis.
Kai seserims atrodo, kad jos jau pergudravo tyrėjus ir paslėpė visus įkalčius, tiesa po truputį pradeda kilti į viršų. Tampa sunku pasitikėti aplinkiniais – atrodo, kad kažkas žino daugiau, nei turėtų. Paskutinis siužeto posūkis parodo, kad teisingumas visada atranda savo kelią.
7. „Džoana“ (Joan, 2024)
Britų kriminaliniame seriale „Džoana“, Sophie Turner vaidina nusikaltėlę Džoaną Hanington, liūdnai pagarsėjusią brangenybių vagilę. Šio serialo veiksmas vyksta gyvybingame ir ambicingame aštuntojo dešimtmečio Londone ir atskleidžia nelengvą Džoanos – motinos, meilužės, melagės ir vagilės – gyvenimą.
Siužetas prasideda Džoanos lėtu virsmu iš sunkiai besiverčiančios jaunos motinos į grėsmingą nusikaltėlę. Palikta smurtaujančio vyro Gario, ji lieka be pinigų. Stengdamasi išgyventi, ji nusprendžia vogti deimantus iš juvelyrinės parduotuvės, kurioje ji dirba. Tai pastumia ją į nusikalstamą gyvenimą.
Džoanos intelektas, žavesys ir talentingas žmonių apgaudinėjimas padeda jai išvystyti rizikingą nusikaltėlės karjerą. Tačiau tai ji daro ne iš malonumo – kiekvienas apiplėšimas ir pavogtas deimantas sukuria galimybę jai pasipelnyti ir sukurti saugią ateitį savo dukrai.
Šis serialas yra įkvėptas tikros brangakmenių vagilės Džoanos Hanington ir tam tikrų jos gyvenimo įvykių sekos. Džoana, dar žinoma kaip „krikštamotė“, buvo laikoma viena iš garsiausių Londono nusikalstamo pasaulio asmenybių. Po sunkios vaikystės ir nesėkmingos pirmosios santuokos, kurios metu ji pirmą kartą susipažino su nusikalstamu gyvenimu, Džoana ištekėjo už profesionalaus vagies Boisio. Kartu jie tapo vienais sėkmingiausių deimantų vagių Britanijos istorijoje. Tikroji Džoana Hanington tebėra gyva. Ji padėjo kurti serialo „Džoana“ scenarijų ir glaudžiai bendradarbiavo su scenariste Anna Symon.
Kiekviena serialo serija atskleidžia Džoanos tobulėjančius brangakmenių vagystės, padirbinėjimo ir sukčiavimo įgūdžius, kuriais ji siekia atgauti dukters globą.
Kritikai giria „Džoaną“ dėl įtraukiančios siužeto atomazgos ir užburiančios aktorių vaidybos. Serialas žavi ir emocijas keliančiu pasakojimu, kurio veiksmas vyksta dinamiškame aštuntojo dešimtmečio fone, t. y. epochoje, garsėjančioje drąsiomis mados tendencijomis, kultine muzika ir kultūriniais pokyčiais.
6. „Moteris ežere“ (Lady in the lake, 2024)
„Moteris ežere“ – 2024 m. amerikiečių draminis trileris, sukurtas pagal 2019 m. pasirodžiusį to paties pavadinimo Laura Lippman romaną. Tai 20 a. septintojo dešimtmečio istorija apie neišspręstus nusikaltimus Baltimorės mieste.
Ambicingiausiame iki šiol savo kūrinyje, Lippman pasakoja apie 37-erių žydų namų šeimininkę Medę Švartz (Natalie Portman), kuri staiga palieka vyrą ir sūnų, kad įgyvendintų seniai puoselėtą ambiciją tapti žurnaliste. Praėjus keliems mėnesiams po dingimo, miesto parke esančiame ežere buvo rastas Kleo Šervud (Moses Ingram), afroamerikietės kokteilių padavėjos, kūnas. Atrodo, kad niekas kitas nesirūpina šiuo tyrimu, tad Medė tampa tarsi apsėsta šio nusikaltimo detalėmis – greičiausiai dėl tam tikrų panašumų savo ir Šervud gyvenime ir dėl tikėjimo savo detektyviniais sugebėjimais. Istorija rutuliojasi Medės ir Kleo dvasios akimis. Kleo stebi iš užkulisių ir aštriai komentuoja visus Medės veiksmus. Jos ambicijos skatina ją judėti pirmyn, nepaisant kitų jos gyvenimo intrigų.
Serialas puikiai vaizduoja 1960-ųjų Baltimorę ir to meto atmosferą. Norėdama į siužetą įtraukti kuo daugiau istorinių faktų, autorė remiasi „Baltimore Sun“ žurnalistų suteikta informacija apie tikrus to meto nusikaltimų atvejus.
„Moteris ežere“ vaizduoja realistišką prieš 50 metų buvusią rasizmo kultūrą, klasių ir seksizmo problemų kasdienybę. Serialas buvo giriamas dėl įdomaus siužeto ir aktorių pasirodymo, ypač pagrindinius vaidmenis atliekančių Natalie Portman ir Moses Ingram vaidybos. Laikraštis „The Guardian“ gyrė serialą kaip „absoliučiai nepriekaištingą“, pabrėždamas, kad jame nagrinėjami sudėtingi socialiniai klausimai, tokie kaip rasiniai prietarai ir seksualinė priespauda 1960 m.
5. „Revanšas“ (Rematch, 2024)
Yan England režisuotas serialas „Revanšas“ atskleidžia šachmatų meistro Gario Kasparovo gyvenimo istoriją. Tai 2024 m. psichologinis trileris, kuriame pasakojama apie 1997 m. šachmatų mačą tarp pasaulio čempiono Gario Kasparovo ir superkompiuterio „Deep Blue“.
Penkiolika metų dominuojančiam pasaulio čempionui iškilo grėsmė dėl technologijų, ypač dirbtinio intelekto, atsiradimo. Pasaulinį šachmatininko titulą pasiekęs Kasparovas negali susitaikyti su vis labiau tobulėjančiais kompiuteriais, peržengiančiais visas žmogaus nustatytas ribas. Vis dėlto 1996-iais jam pavyksta įveikti dirbtinio intelekto valdomą šachmatų programą „Deep Blue“. Tačiau programos kūrėjai nenori nusileisti, tad ištobulinę programą, siekia revanšo. Iš pradžių jis nenori pasirašyti dėl šios atsakomosios dvikovos, tačiau Kasparovas negali atsispirti pagundai pirmasis nugalėti superkompiuterį, galintį apskaičiuoti net 200 milijonų ėjimų per sekundę. Prieš bet kurią kovą Kasparovas net neabejoja savo pergale.
Jis apibūdina šachmatus kaip karo lauką ir priduria, kad žaidėjo tikslas – sunaikinti priešininko protą ir dvasią, tačiau pats Kasparovas gali pasirodyti gana „tuščia“ asmenybe. Jis yra šaltas, neapykantos kupinas žmogus, kuris visą gyvenimą žvelgdamas į šachmatų lentą, patyrė didelių asmeninių nuostolių. Jo įsijautimą į šio žaidimo meno įvaldymą ir norą pergudrauti varžovą atskleidžia jo vidiniai dialogai, išryškinantys jo nuolatinį norą laimėti ir būti geriausiu.
Seriale gilinamasi į žmogaus ir dirbtinio intelekto konfrontaciją, kurioje tyrinėjamas psichologinis spaudimas ir strateginio žaidimo sudėtingumas. Tai didelę įtampą keliantis siužetas, vaizduojantis intelekto karą tiek šachmatų lentoje, tiek už jos ribų.
4. „Stags“ 2024
„Paramount+“ kanalo dramoje „Stags“, laukinis ir narkotikais paskanintas bernvakaris baigiasi katastrofa, kai būsimo jaunikio Stu (Nico Mirallegro) bendradarbis Gregas (Asim Chaudry), grįždamas į Londoną, oro uoste praranda sąmonę. Grupės reikalai dar labiau pablogėja, kai valdžios institucijos išsiaiškina, kad Gregas bandė kontrabanda pervežti narkotikus per saugumo patikrą. Vykstant šio nusikaltimo tyrimui nusprendžiama visus juos pasodinti į kalėjimą. Tačiau jis nepanašus į jokį kitą. Saloje įsikūrusį kalėjimą kontroliuoja konkuruojančios gaujos, kurioms vadovauja du broliai. Situaciją pablogina blogas pirmasis grupės įspūdis kalėjimo senbuviams.
Pradedant sparčiai besivystančiu pirmuoju epizodu, kuriame nuolat didėja situacijų sudėtingumas, „Stags“ palieka stiprų pirmąjį įspūdį. Režisierius Daniel Cullen puikiai suderina kriminalinę dramą, komediją ir net siaubo elementus, kad sukurtų įspūdingą ir įtraukiančią atmosferą.
Tai ne vien serialas apie išgyvenimą atokiame kalėjime, tai brutalus draugystės išbandymo vaizdavimas. Jis parodo kas nutinka, kai gera reputacija ir emociniu subrendimu nepasižymintys vyrai bando nepasiduoti kalėjime tykantiems pavojams ir chaosui. Visgi baimė, neviltis ir išdavystė priverčia kiekvieną susimąstyti, ar draugystė verta tokio pasiaukojimo. Grupė naršo žiaurią kalėjimo sistemą ir yra priversti susidurti su tamsa savyje – atskleisti, kas jie iš tiesų yra, kai nebėra ko prarasti. Šios nevykusios vaikinų atostogos virsta galios, moralės ir žmogiškojo atsparumo išbandymu, keliančiu intriguojantį klausimą – ar jie sugebės išlikti draugais ar taps priešais?
Serialas sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų. „The Guardian“ serialą apibūdino kaip „jaudinančią, nuostabią istoriją apie aštuonis idiotus“ ir palygino jį su „Pagiriomis Las Vegase“.
3. Monsters (2024)
„Monstrai“ pasakoja apie tikrus brolius, kurie 1996 m. buvo nuteisti už savo tėvų nužudymą. Nors kaltintojai teigė, kad jie siekė paveldėti šeimos turtą, broliai tvirtino – ir iki šiol tvirtai laikosi savo nuomonės, nes atlieka bausmę iki gyvos galvos be galimybės būti paleistiems lygtinai – kad jų veiksmai buvo nulemti baimės dėl visą gyvenimą trukusios fizinės, emocinės ir seksualinės prievartos.
Seriale ši istorija nagrinėjama įvairiais aspektais. Nagrinėjamas jų gyvenimas prieš ir nusikaltimo. Parodomi blogi ir geri prisiminimai iš jų vaikystės, o tai padaro istoriją emocionalesnę ir sudėtingesnę. Broliai tvirtina, kad jie buvo pastūmėti nužudyti savo tėvus iš baimės dėl savo gyvybės. Paskutinėse serijose pasakojama apie paskutines antrojo teismo proceso dienas.
Vienas iš scenarijaus kūrėjų, Rayn Murphy, teigia, kad serialas vaizduoja kaip žmonės monstrais tampa, o ne gimsta. Žiūrovus prie ekranų prikaustęs serialas susilaukė panašaus populiarumo kaip Rayn Murphy sukurtas „Džefris Dahmeris“.
Nepaisant šiurpą keliančios istorija, čia gausu ir juodo humoro elementų, kuriais pabrėžiamas absurdiškas Beverli Hilso gyvenimas. Vieni iš juokingiausių momentų kyla iš brolių ekstravagantiškumo, kai jie laido pinigus pirkdami prabangiausius laikrodžius, mašinas ir drabužius. Nejaukius, tačiau komiškus momentus suteikia ir pirmosios nusikaltimo tyrimo apklausos, kurias stipriai kontrastuoja labai emociškai varginanti kova teisme.
Seriale taip pat nagrinėjama žiniasklaidos ir aplinkinių nuomonės įtaka teisminiam tyrimui. Nors dauguma „Monstrų“ scenarijaus linijų yra išgalvotos, daugiau apie tikrąją istoriją galite sužinoti dokumentiniame filme „The Menendez Brothers“.
2. „City of God: The Fight Rages On“ (2024)
2002 m. išėjęs filmas „Dievų miestas“ pelnė 4 „Oskarų“ nominacijas. Filme pavaizduota Brazilijos visuomenė, išstūmusi būrelį jaunų žmonių. „City of God: The Fight Rages On“ yra šio filmo tęsinys – tai kriminalinis draminis serialas. Jame pasakojama apie Rio de Žaneiro priemiestyje gyvenusį Vilsoną (Alexandre Rodrigues), kuris matydamas kaip smurto liūne miršta jo draugai ir pažįstamieji, išgarsėja fotografuojant mirtinus kadrus. Jis grįžta į gimtąjį miestą, kad užfiksuotų narkotikų prekeivių, policijos ir politikų tarpusavio ginčus ir jų įtaką vietiniams gyventojams.
Serialo istorija vyksta 20 metų po filme rodomų įvykių, taip pat į ekranus sugrįžta ir dauguma tų pačių aktorių, naudojami tie patys vaizdo efektai. Veiksmas rutuliojasi tame pačiame, tačiau dar labiau apgyvendintame ir nuskurdusiame Favelos lūšnynų kvartale. Jį valdo narkotikų prekeiviai, terorizuojantys eilinius miesto gyventojus.
Seriale palaikomas toks pats kovos scenų tempas, kaip ir filme. Čia taip pat nagrinėjama panaši situacija, kurią originalus filmas sprendė prieš daugiau nei dvidešimt metų. Ji parodo, kad pasaulis per šį laiko tarpą nedaug tepasikeitė. Daugelis veikėjų turi kitokius siekius, bet planams pasisukus kita linkme, jie grįžta prie praeities įpročių.
Lūšnyne nesibaigiantis smurto ciklas kelia klausimą, ar krauju suteptas miestas kada nors išsilaisvins iš žiaurios kasdienybės. Vilsonas, stovintis istorijos ir realybės pusiaukelėje, yra priverstas susidurti su šiurpą keliančia tiesa, kad fotografas tą tiesą gali tik pavaizduoti, o ne pakeisti. Tačiau net gi ir šiame chaose, atsiranda pasipriešinti siekiančių žmonių. Kiekviena sudaužyta svajonė ir baimė vis labiau sėja revoliucijos idėją Favelos žmonių širdyse.
1. „Pacientas“ (The Patient, 2022)
Šis psichologinis trileris vaizduoja sudėtingą psichologo ir paciento dinamiką. Tai žiauri istorija apie psichologo Alano Strauso (Steve Carell) pagrobimą. Vienas iš jo pacientų prirakina Alaną ir priverčia jį tęsti psichologo seansus. Pasirodo, kad šis pacientas nėra paprastas jaunuolis – jis serijinis žudikas, besitikintis Alano pagalbos.
Pagrindinis serialo veiksmas rutuliojasi paciento Semo (Domhnall Gleeson) rūsyje, kuriame įkalintas Alanas. Klaustrofobinė aplinka tik sustiprina psichologinę įtampą, Alanui bandant „išgydyti“ Semą, kol jis pats kovoja su savomis baimėmis ir etinėmis dilemomis. Bandydamas pacientui įkrėsti sveiko proto, Alanas susimąsto ir apie savo pačio klaidas ir už jas sumokėtą kainą – išryškėja kontrastas tarp fiziškai įkalinto psichologo ir psichologiškai įkalinto paciento. Seriale nagrinėjamos kontroliavimo ir keršto temos.
Klausiama kas šioje situacijoje turi viršenybę: Semas, turintis fizinės jėgos pranašumą, ar Alanas, galintis paveikti Semo emocinę ir psichinę būseną. Čia atskleidžiamas ir našliu likusio Alano sielvartas, priverčiantis susidurti su liūdna ir varginančia praeitimi. Seriale taip pat nebijoma tylos – tai tarsi dar vienas veikėjas, didinantis scenos įtampą. Psichologinis trileris nesiūlo lengvų atsakymų į sunkius klausimus.
Kritikai negailėjo komplimentų abiejų aktorių pasirodymams. „The Guardian“ gyrė Styvą Karelį už jo vaidmenį ir pavadino jį nepriekaištingu. Kiti kritikai dėmesį sutelkė į istorijos žiaurumą ir žvėriškumą. „Pacientas“ parodo nuožmų psichologo ir paciento santykį ekstremaliomis sąlygomis, kuris priverčia žiūrovą susimąstyti apie žmogiškosios prigimties sudėtingumą ir pokyčių galimybes.
