Jaunystė daugeliui asmenybių tampa lūžiu, kai išryškėja riba tarp to, kas esame, ir to, kuo norime atrodyti ar kuo norime tapti. Režisieriaus Matto Johnsono penktasis vaidybinis filmas „Tony“, sukurtas bendradarbiaujant su nepriklausama kino studija „A24“, puikiai atvaizduoja šio virsmo trapumą, giliau tyrinėdamas savo personažo ar iliuzijos kūrimą, jų griūtį bei sunkius išgyvenimus susitaikant su realybe. Remdamasi Anthony Bourdaino 2000 m. memuarų „Kitchen Confidential“ skyriais, ši biografinė drama sąmoningai kitaip atvaizduoja personažo augimą nei žiūrovo akiai jau įprastomis istorijomis, prasidedančiomis nuo vaikystės.
Režisierius ir scenarijaus autoriai Matt Johnson, Todd Bartels, Lou Howe bei Matthew Miller sutelkia dėmesį tik į vieną trumpą būsimos legendos gyvenimo etapą, tai 1975 m. vasara, kai Tony, būdamas vos devyniolikos metų, vedinas meilės išvyksta į Provinstauną. Tai jautrus ir kartu įtraukiantis pasakojimas apie jaunuolį, kuris turėjo išmokti skaudžias pamokas, kad suprastų, jog gyvenimas, pastatytas ant melo ir nuolatinio puikavimosi, anksčiau ar vėliau subyra, o žmonės, kurie ilgą laiką tuo tikėjo, vis tiek išsiaiškina tiesą.
Pagrindinis herojus Tony – arogantiškas, tačiau viduje nesijaučiantis saugiai savo amplua jaunuolis. Jis keistokas, neretai įkyrus bei gana egocentriškas Vassar koledžo studentas. Tony bando įtikinti literatūros stipendijos komisiją finansuoti jo kuriamą romaną, kurį jis apibūdina kaip Jacko Kerouaco ir George’o Orwello dialogą bei vadina jį brandos romanu (angl. bildungsroman). Tačiau jo perdėtas pasitikėjimas, kad stipendija jau jo rankose ir jam pavyko apgauti komisijos narius, jaunuoliui atneša pirmąją skaudžią pamoką.
Negavęs trokštamos rašytojų stipendijos, Tony nesugeba pripažinti tiesos nei sau pačiam, nei savo tėvams. Dėl išankstinio įsitikinimo, jog stipendija tikrai yra jo rankose, jaunuoliui belieka tik pamėluoti apie sėkmę. Galiausiai sugniuždytas savo svajonės neišsipildymo, jis spontaniškai išvyksta į Keip Kodo pusiasalyje esantį Provinstauną. Šiame miestelyje jo laukia vienintelis tikslas – susibendrauti su savo simpatija Nancy. Norėdamas sudaryti gerą įspūdį ir pasirodyti kaip paslaptingas bei sėkmingas rašytojas, Tony įpina Nancy į savo melo tinklą, tikindamas, kad gauta stipendija ir buvo priežastis, kodėl jis atvyko į šį kurortą, nuslėpdamas tikrąjį kelionės tikslą.
Nors Nancy laikinai ir patiki Tony sukurta iliuzija, jo laimė greitai baigiasi, o sukurtas personažas patiria visišką fiasko. Kadangi Tony, būdamas girtas, įsivelia į konfliktą jūros gėrybių užkandinėje „The Flagship“, kibdamas prie baro personalo, lieka sumuštas ir yra jėga išmetamas tiesiai į gatvę. Taip jo sukurtas bebaimio rašytojo personažas dingsta, o ant grindinio lieka gulėti paprastas jaunuolis, kuris tik svajoja apie knygos rašymą.
Nors Tony ir yra savanaudis jaunuolis, likimas jam suteikia dar vieną šansą. Iš gatvės jį išgelbsti tos pačios užkandinės šefas, kurį jautriai ir giliai įkūnija ne kas kitas, o pats Antonio Banderasas. Pagailėdamas jaunuolio, šefas leidžia jam naktį praleisti savo terasoje ant hamako. Atsibudęs ryte ir supratęs, kad dar kartą sugebėjo susigadinti savo reputaciją, Tony vėl griebasi melo kaip paskutinio „šiaudo“ ir šefą patikina, kad yra dirbęs virtuvėje ir gali padėti. Nors šefas ir suabejoja istorijos tikrumu, jis leidžia studentui pasilikti ir atlikti pagalbinius darbus. Kiekvieną rytą šefas pažadina Tony, šliūkštelėdamas jam į veidą šalto vandenyno vandens. Šis veiksmas tampa tarsi filmo ritualas, kuris simbolizuoja jaunuolio asmenybės augimo procesą. Darbas virtuvėje priverčia Tony sugrįžti į realybę ir atsikratyti talentingojo rašytojo iliuzijos. Karštoje, triukšmingoje ir chaotiškoje užeigos virtuvėje Tony atranda naują pasaulį, išmoksta kulinarinių ritualų, komandinio darbo ir gebėjimo laiku atiduoti patiekalus. Būtent šis naujas etapas simbolizuoja Tonio brandos pradžią, kurią įamžina visas filmo siužetas.
Vienas stipriausių filmo siužeto aspektų, kurį galima nagrinėti, yra Tony atsidūrimas tarp dviejų skirtingų autoritetų, kurie simbolizuoja gerąją ir tamsiąją jo asmenybės puses.
Viena vertus jį traukia maištingas, narkotikus vartojantis, įstatymus pažeidinėjantis ir „blogo berniuko“ (angl. bad boy) etiketę užsitarnavęs Sal. Jis reprezentuoja lengvą, chaotišką, bet itin nenuspėjamą gyvenimo kelią, kuriame nėra taisyklių, tačiau nuolat gyvenama adrenalino troškimu. Jis pirmasis iš virtuvės komandos padeda Tony labiau įsilieti į lengvabūdišką gyvenimą, parodydamas naktinius vakarėlius, siūlydamas vartoti narkotikus tam, kad būtų daugiau energijos ir vis labiau tempdamas Tony į tamsą, kuri vis dažniau priverčia jaunuolį susimastyti, ką daro su savo gyvenimu.
Kitas autoritetas – užkandinės šefas, griežtos disciplinos žmogus su neįtikėtina asmenybe, atliekantis dvasinio mentoriaus rolę. Šefas moko Tony profesinio sąžiningumo, sunkaus darbo ir pagarbos kulinarijai. Jis netgi priverčia netikintį jaunuolį lankytis kartu mišiose. Tokie sentimentalūs ir gilūs filmo momentai, kaip kruopštus naminio kečupo gaminimo procesas ar naktinė žvejyba prie laužo paplūdimyje, kuria jų ryšį ir pažadina Tony tikrąją aistrą kulinarijai. Šefo dėka Tony vis labiau pradeda suprasti, kad gyvenimo tikslai nėra pasiekiami kuriant arogantiškas iliuzijas, o per nuoširdumą ir atsidavimą darbui. Šis pasirinkimas tarp Sal lengvabūdiško gyvenimo ir Šefo disciplinos tampa pagrindine filmo kulminacija, kai jaunuolis atsidūria kryžkelyje renkantis gyvenimo kelią.
Režisieriui Mattui Johnsonui ir operatoriui Michaelui Baumanui pavyko sukurti vizualiai užburiantį filmą bei įtraukti net ir jaunus žiūrovus į intriguojančią legendos istoriją. Pasitelkdamas senovinius objektyvus, Baumanas pavaizduoja pusiasalio peizažą kaip šiltą, nostalgišką ir vasarą alsuojantį kampelį, kuris dar labiau leidžia žiūrovams pajusti kadrų kuriamą emociją. Filmas puikiai perteikia 1975-ųjų dvasią per tokias detales kaip užeigoje rodomas filmas „Nasrai“ (Jaws), Tony dėvimi grupės The Stooges marškinėliai bei Jay McCarroll sukurta muzika, kurioje skamba Richard & Linda Thompson, Eric Burdon ir Brian Eno dainos.
Nors Anthony Bourdaino gyvenimas baigėsi tragiška nata, šis kūrinys tarsi įprasmina jo gyvenimo pasirinkimus, kurie padėjo jam tapti pasauline legenda. Tačiau kartu daugelį žiūrovų gali aplankyti dviprasmiški jausmai suvokiant, kad laiminga pabaiga yra vaizduojama tik filme, o visos gyvenimiškos krizės ir kova su savimi iš tikrųjų galėjo atspindėti realią Anthony gyvenimo dalį.
