2026 m. karščio bangos Prancūzijoje prasidėjo gegužės mėnesį, jau tada buvo paskelbti pirmieji jų įspėjimai, kai daugiau nei pusėje šalies buvo pasiekti nauji mėnesio temperatūros rekordai. Karštis suintensyvėjo birželį, kai buvo užregistruota virš 5 700 mirčių daugiau nei įprastai. Nors vasara dar nesibaigė, karščio bangos jau siekia rekordus. Pastarieji du mėnesiai Vakarų Europoje buvo karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Kilo daug gaisrų, o sausra išdžiovino didžiąją dalį upių. Tai turėjo šokiruojančių padarinių keliolikai Europos šalių.
Ekstremalūs karščio periodai prasidėjo gegužės pabaigoje, šio mėnesio 21-30 d. Vakarų Europą pasiekė neįprastai ankstyva ir intensyvi karščio banga. Prancūzijoje, Anglijoje ir Velse kai kuriomis dienomis vidutinė paros temperatūra buvo daugiau kaip 10 laipsnių aukštesnė nei įprasta. Buvo sumušti gegužės temperatūros rekordai.
Birželio ir liepos mėnesiais banga plito per Vidurio Europą iki Ukrainos bei Balkanų. 2026 m. birželis laikomas karščiausiu kada nors užfiksuotu birželiu Vakarų Europoje. Meteorologai nurodo, jog šalys, kurios susidūrė su šia stichija, patiria jau penktąją šios vasaros karščio bangą. Taip pat liepos mėnesį pasaulinė vandenynų paviršiaus temperatūra pasiekė rekordinį lygį.
Ši ekstremali situacija prasidėjo dėl įsitvirtinusių aukšto slėgio sričių, dėl kurių į Žemę pateko daugiau saulės energijos. Taip pat didelę įtaką turėjo šiltos jūros ir išdžiūvęs dirvožemis. Šioms karščio bangoms būdinga ir tai, kad jos neapsiribojo Viduržemio jūros regionu. Pavojinga kaitra plito į šiaurę ir rytus, paveikdama šalis, kuriose labai aukštos temperatūros nėra tokios įprastos.
Žmonės nebuvo tam pasiruošę
Europa yra sparčiausiai pasaulyje šiltėjantis žemynas, tačiau dėl senesnės infrastruktūros ir oro kondicionavimo trūkumo ji yra prastai pasirengusi atlaikyti šilumą. Daugelis namų, mokyklų ir įmonių visoje Europoje buvo pastatyti senesniam, vėsesniam klimatui. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje daugelis pastatų buvo statomi, kad išlaikytų šilumą, todėl juos ypač sunku atvėsinti.
Šiuo metu vidutinė temperatūra Europoje kyla maždaug dvigubai sparčiau nei pasaulio vidurkis, didėjant šiam pavojui, atsiranda didelis poveikis sveikatos priežiūros paslaugoms bei kyla didesnė grėsmė vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems. Vyriausybės bando sumažinti grėsmę ateityje, informuodamos labiausiai rizikuojančius asmenis, įrengdamos aušinimo sistemas bei planuodamos antplūdžius ligoninėse. Rumunijoje jau yra gydymo įstaiga, pritaikyta tokiems karščiams, joje yra įrengta speciali vėsi erdvė žmonėms, kenčiantiems nuo šilumos smūgio, tiekiamas vėsus vanduo ir medicinos personalas, apmokytą pastebėti ankstyvus šilumos išsekimo požymius.
Dėl išaugusio pacientų skaičiaus išryškėjo ir labai didelis skirtumas tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos įstaigų prisitaikymo karščio bangoms atlaikyti. Reikia pripažinti, jog JAV gydymo centrai turi pranašumą, dėl labiau išplitusių kondicionavimo sistemų. Tuo tarpu Europoje dėl senesnės infrastruktūros kyla didesnis pavojus pacientams ir darbuotojams.
Šiais metais karščiai visoje Europoje jau spėjo nusinešti daugiau nei 25 000 gyvybių. Vien tik birželio mėnesį nuo 22 iki 28 d. apskaičiuota, kad su karščiu buvo susiję apie 20 000 mirčių.
Poveikis gamtai didesnis, nei atrodo
Dėl karščio protrūkio kilo ir neįtikėtinai daug gaisrų, ypač tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Serbija ir Bulgarija. Šioms stichijoms nebuvo įmanoma tinkamai pasiruošti. Kilę gaisrai sudegino daugiau nei 1 milijoną arų žemės, daugiausia Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kurioje liepos mėnesį buvo užfiksuoti du stipraus karščio laikotarpiai, privertę 220 000 žmonių palikti savo namus per vieną didžiausią žemyno evakuaciją po Antrojo pasaulinio karo. Dėl liepsnų ir išdegusių teritorijų buvo sutrikdyta oro kokybė, nes į atmosferą išsiskyrė daugiau teršalų. Šiuo metu ekstremaliausia padėtis yra pietinėje Didžiosios Britanijos dalyje ir plečiasi per šiaurės vakarų Prancūziją.
Didelės sausros taip pat tapo iššūkiu žemynui. Jos smarkiai sumažino vandenį iš pagrindinių Europos upių, ypač Senoje, Reine ir Dunojuje. Vengrija ir Rumunija buvo priverstos laikinai prislopinti branduolinių reaktorių veiklą, nes dėl žemo vandens lygio tapo sudėtinga juos aušinti. Vengrijoje Dunojus itin svarbus, nes jame stovinti Pakso atominė elektrinė, gaminanti beveik pusę šalies elektros energijos ir naudojanti šios upės vandenį aušinimui, šiuo metu veikia vos 10 proc. pajėgumu po to, kai visi, išskyrus vieną, jos reaktoriai buvo išjungti. Tuo tarpu Rumunijoje karinio jūrų laivyno pajėgos panaudojo sprogmenis, kad prasiveržtų pro uolienas, siekdamos nukreipti vandenį iš Dunojaus upės į vienintelį veikiantį reaktorių savo Cernavodos atominėje elektrinėje. Ši krizė baugina ir tuo, jog sausros padarinius galima matyti net iš kosmoso.
Vandens telkinių dugnuose
Nors sausros smarkiai sumažino vandens kiekį iš pagrindinių Europos upių, jos taip pat atskleidė istorijos pėdsakų. Dėl sausrų upių dugnuose buvo rasti keli istoriniai artefaktai. Serbijoje buvo atskleisti nuskendę nacių karo laivai. Upės viduryje ant smėlio kranto, kuris paprastai yra po vandeniu, buvo matomas sulaužytas korpusas. Kiti laivai buvo iš dalies nugrimzdę, kai kurie, kaip manoma, vis dar buvo pakrauti ginklais. Laivai buvo Adolfo Hitlerio Juodosios jūros laivyno dalis, kurį Vokietijos kariuomenė sąmoningai nuskandino karo pabaigoje, kad sulėtintų sovietų puolimą. Taip pat Slovakijoje policija rado nesprogusią britų bombą, o Šiaurės Bulgarijoje buvo rasti senovinio mamuto palaikai.
Kas laukia ateityje?
Nors gyvename moderniame pasaulyje, kiekvieną dieną susiduriame su gamtos stichijomis, kurios sukelia daug žalos. Šį kartą susidūrėme su karščio bangomis, kurios sukėlė sausras ir gaisrus. Tai parodė, jog kylant vidutinei metinei temperatūrai reikia imtis rimtesnių priemonių, įrengti daugiau žaliųjų erdvių, diegti efektyvesnes perspėjimo sistemas, keisti pastatų infrastruktūrą bei labiau pritaikyti gydymo įstaigas būsimoms ekstremalioms situacijoms.
Akivaizdu, kad šios karščio bangos yra ženklas, rodantis, kaip greitai modernusis pasaulis turi tobulėti, norėdamas įveikti gamtos keliamus iššūkius.
