Jeigu Nobelio premijos apdovanoja už svarbiausius mokslo pasiekimus, Šnobelio premija renkasi visai kitokius tyrimus. Čia laimi mokslininkai, kurių darbai iš pradžių priverčia nusijuokti, o netrukus – susimąstyti. Tarakonų pienas, nuo purslų apsaugantis pisuaras ar į žemę užkastos apatinės kelnaitės skamba kaip pokštas, tačiau už viso to slypi tikri moksliniai tyrimai.
2026 metų Šnobelio premijos buvo įteiktos rugsėjo 3 dieną Ciuriche. Tai buvo 36-oji apdovanojimų ceremonija, tačiau šiemet ji tapo ypatinga dėl dar vienos priežasties – pirmą kartą per visą istoriją renginys išvyko iš Jungtinių Valstijų. Pirmosios 35 ceremonijos vyko Kembridže ir Bostone, o šiemet tradicija persikėlė į Šveicariją.
Kodėl Šnobelio premija persikėlė į Europą?
Organizatoriai nusprendė ceremoniją perkelti dėl augančių sunkumų tarptautiniams svečiams patekti į JAV. Buvo nerimaujama, kad kai kuriems laureatams ir jų svečiams kelionė į Ameriką gali tapti pernelyg sudėtinga ar neaiški. Todėl pasirinktas Ciurichas, o ateityje ceremonija planuojama rengti ir kituose Europos miestuose. 2027 metų renginys numatytas Antverpene, Belgijoje.
Ceremonija vyko Kongresshaus Ciuriche, į ją susirinko apie 1500 žmonių. Laureatams prizus įteikė tikri Nobelio premijos laureatai, tarp jų Esther Duflo, Abhijit Banerjee, Michel Mayor ir Tim Hunt. Kaip ir ankstesniais metais, žiūrovai į sceną mėtė popierinius lėktuvėlius. Šių metų renginio tema buvo grybai.
Nuo tarakonų pieno iki bučinių
2026 metais Šnobelio premijos įteiktos dešimtyje kategorijų. Viena įdomiausių – chemijos premija. Ji skirta tyrėjams, nagrinėjusiems tarakono Diploptera punctata pieno baltymus. Ši rūšis yra išskirtinė tuo, kad atsiveda gyvus jauniklius, o jos pieno baltymų kristalai pasižymi maždaug tris kartus didesne energine verte nei karvės pieno baltymai.
Biomechanikos premija atiteko Matildai Brindle, Catherine Talbot ir Stuartui Westui už bandymą tiksliau apibrėžti, kas yra bučinys. Tyrėjai analizavo tokį elgesį tarp skirtingų rūšių ir pasiūlė mokslinį bučinio apibrėžimą, apimantį žmones, paukščius, baltąsias meškas ir skruzdėles.
Ekonomikos premiją gavo Paulas Piffas ir jo kolegos už tyrimus apie ryšį tarp socialinės padėties ir neetiško elgesio. Viename iš eksperimentų buvo nagrinėjama, kaip žmonės elgiasi su vaikams skirtais saldainiais. Tyrimas pateikė daugiau įrodymų, kad aukštesnės socialinės klasės žmonės tam tikromis aplinkybėmis gali būti labiau linkę elgtis neetiškai.
Medicinos premija po mirties skirta japonų gydytojui Tokuji Unno už 1977 metais atliktą nosies pūtimo aerodinamikos tyrimą. Kitaip tariant, mokslininkas rimtai nagrinėjo, kas vyksta su oru, kai žmogus pučia nosį.
Fizikos premiją gavo Randy Hurdas, Zhao Panas, Taddas Truscottas ir Kaveeshanas Thurairajahas už bandymus sukurti nuo purslų apsaugantį pisuarą. Tyrėjai pasitelkė fiziką ir matematinius modelius, kad išsiaiškintų, kaip sumažinti skysčio taškymąsi.
Technologijos kategorijoje apdovanoti mokslininkai, kurie uodų straubliukus panaudojo kaip itin mažus 3D spausdinimo antgalius. Šis metodas pavadintas „necroprinting“.
Uoslės premija skirta tyrimui, kuris parodė, kad kūdikių kvapas jų tėvams atrodo malonus, o paauglių – gerokai mažiau. Taikos premijos laureatai tyrė draugystę ir nustatė, kad žmonės kartais labiau vertina draugus, kurie yra nemalonūs tiems, kurių pats žmogus nemėgsta.
Biologijos premija skirta tyrėjams, kurie bandė išsiaiškinti, kas paskatina nuodingas gyvates įkąsti. Eksperimentų metu buvo spaudžiamos skirtingos gyvačių kūno vietos ir stebima jų reakcija. Tiesa, šis tyrimas vėliau buvo atšauktas, todėl jo įvertinimas tapo vienu prieštaringiausių šių metų apdovanojimų.
Dar viena neįprasta istorija – dirvožemio mokslo premija. Franzas Benderis, Marcelis van der Heijdenas, Atlant Bieri ir Pia Viviani daugiau nei 25 šalyse užkasė 1000 vienodų apatinių kelnaičių porų. Po dviejų mėnesių jos buvo iškastos ir pagal jų suirimą vertinta dirvožemio biologinė veikla.
Vienas žmogus, gavęs abi premijas
Šnobelio premijos istorijoje yra ir faktas, kuris ypač gerai parodo, kad šie apdovanojimai nėra vien pokštas. Fizikas Andre Geimas 2000 metais gavo Šnobelio fizikos premiją už eksperimentą, kuriame buvo magnetiškai levituojama varlė. Po dešimties metų jis kartu su Konstantinu Novoselovu tapo Nobelio fizikos premijos laureatu už novatoriškus eksperimentus su grafenu. Geimas iki šiol yra vienintelis žmogus, gavęs ir Šnobelio, ir Nobelio premiją.
Būtent tai ir yra viena įdomiausių Šnobelio premijos idėjų. Jos tikslas nėra pasijuokti iš mokslo. Priešingai – organizatoriai nori atkreipti dėmesį į tyrimus, kurie atrodo keisti, juokingi ar visiškai netikėti, tačiau kartu skatina smalsumą ir verčia pažvelgti į įprastus dalykus kitaip. 2026 metų laureatų sąrašas tai puikiai parodo. Tarakonų pienas, bučiniai, nosies pūtimas, gyvatės, uodų straubliukai ir apatinės kelnaitės gali skambėti kaip absurdiškos temos. Tačiau už kiekvienos jų slypi klausimas, į kurį mokslininkai nusprendė rimtai ieškoti atsakymo.
Galbūt būtent todėl Šnobelio premija ir išlieka tokia įdomi – ji primena, kad mokslas ne visada prasideda nuo didelio ir rimto klausimo. Kartais jis prasideda nuo labai keisto smalsumo.
