Dirbtinio intelekto (DI) plėtra keičia Lietuvos ir Europos darbo rinkas: nors aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta, rutininius darbus atliekantiems darbuotojams kyla grėsmė netekti darbo. Pasak Užimtumo tarnybos (UŽT) bei užsienio šalių ekspertų, darbdaviai ieško su technologijomis gebančių dirbti specialistų, o daugiausia sunkumų kyla pradedantiesiems.
Lietuvoje, Italijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Čekijoje ir Rumunijoje fiksuojami skirtingi DI poveikio darbo rinkai pavyzdžiai. Vienose šalyse įmonės mažina darbuotojų skaičių, kitose – aktyviai samdo specialistus, gebančius dirbti su naujomis technologijomis. Tuo metu Lietuvos UŽT duomenimis, pokyčiai matomi, tačiau kritinių situacijų ir masinių atleidimų dar nėra.
Anot tarnybos, šiuo metu darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija, kai vienose profesijose konkurencija tarp kandidatų auga, o kitose vis dar jaučiamus darbuotojų trūkumas. Didžiausia konkurencija stebima tarp sekretorių, administratorių, bendro profilio vadybininkų bei kultūros ar marketingo sričių atstovų. O inžinerijos, IT, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir švietimo sektoriuose darbuotojų trūksta.
„Esminė tendencija, kuri jau stebima – jei žmogaus darbas susideda iš pasikartojančių veiksmų kompiuterio ekrane, jis yra pavojingoje zonoje. Jei darbas reikalauja kūrybiškumo, fizinio meistriškumo ar sudėtingų santykių – vertė tik augs“, – teigia tarnyba.
Daugiausia bėdų pradedantiesiems specialistams
Kalbant apie IT sektorių, UŽT duomenis, tradiciniai darbo paieškos kanalai nėra pagrindinis būdas pritraukti šios srities darbuotojus, todėl fiksuojama pasiūla atspindi tik dalį rinkos situacijos.
Pavyzdžiui, 2026 m. pirmąjį pusmetį tarnybos platformoje informacijos ir ryšių sektoriaus darbdaviai paskelbė apie 270 darbo pasiūlymų, kai prieš metus jų buvo 480. Pažymima, kad įmonės dažniau renkasi tiesioginę paiešką per „LinkedIn“, organizuoja hakatonus ar mokymų akademijas.
„Šiuo metu dalį šių darbų gali atlikti DI įrankiai, todėl darbdaviai tikisi, kad darbuotojai gebės ne konkuruoti su technologijomis, o jas efektyviai naudoti. Didėja poreikis specialistams, kurie geba analizuoti informaciją, vertinti DI sugeneruotų rezultatų kokybę, supranta verslo procesus, moka formuluoti užduotis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už galutinį rezultatą“, – nurodo UŽT.
Savo ruožtu „Unicorns Lithuania“ asociacijos vadovė Gintarė Verbickaitė papildo, jog startuoliams Lietuvoje vis dar trūksta programuotojų ir kitų technologijų specialistų, tačiau keičiasi jiems keliami reikalavimai. Anot jos, šiuo metu labiausiai ieškoma patyrusių inžinierių, sistemų architektų ir specialistų, gebančių praktiškai pritaikyti DI, o šio įrankio išmanymas tampa būtina kompetencija.
„DI keičia ir tai, kaip startuoliai dirba, ir tai, ką jie kuria. Naudodamos DI, tokio paties dydžio komandos gali padaryti daugiau: greičiau atlikti sudėtingas užduotis ir automatizuoti pasikartojančius, daug laiko atimančius darbus“, – UŽT informaciją papildo ji.
Pasak G. Verbickaitės, šios technologijos poveikis neapsiriboja vien našumu, nes šalies startuoliai jo pagrindu kuria naujus produktus. Pavyzdžiui, „Nexos.ai“ vysto DI modelių infrastruktūrą, „Sintra“ kuria virtualius darbuotojus, „CAST AI“ automatizuoja debesų kompiuterijos valdymą, „Biomatter“ pasitelkia generatyvinį DI baltymų kūrimui, o „Hostinger“ vysto sprendimus svetainių kūrimui.
„Taigi DI ne tik didina startuolių efektyvumą, bet ir plečia jų kuriamų produktų bei paslaugų rinką“, – pastebi „Unicorns Lithuania“ vadovė.
DI rinka auga, tačiau keičiasi darbuotojų vaidmenys
Pasak Italijos leidinio „Il Sole 24 Ore“, 2025 metais Italijos dirbtinio intelekto rinka pasiekė 1,8 mlrd. eurų apyvartą – tai 50 proc. daugiau nei 2024 metais. DI technologijas naudoja 16,4 proc. įmonių, turinčių bent dešimt darbuotojų. Nors šis rodiklis beveik dvigubai didesnis nei prieš metus, jis vis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio – 20 procentų.
Didžiausias DI pritaikymas fiksuojamas IT sektoriuje, kuriame daugiau nei pusė įmonių naudoja DI įrankius. Anot Italijos skaitmeninės rinkos „Anitec-Assinform“ ataskaitos, būtent šiame sektoriuje tikimasi ir didžiausio produktyvumo augimo – apie 25 procentus.
Technologijos keičia darbo organizavimą, o kai kurioms užduotims atlikti mažėja specialistų poreikis.
„Kol kas Italijoje nėra aiškių atvejų, kai visa darbo jėga būtų pakeista, veikiau vyksta vaidmenų pertvarka ir didėja techninių bei operacinių įgūdžių hibridizacija“, – teigiama ataskaitoje.
Naujos kompetencijos tampa vis svarbesnės
Kartu su technologijų plėtra auga naujų profesinių gebėjimų poreikis. Remiantis 2025 metų Italijos „Skaitmeninių įgūdžių observatorijos“ duomenimis, darbo skelbimų, kuriuose reikalaujama DI užklausų kūrimo (angl. prompt engineering) įgūdžių, per metus padaugėjo 112 procentų.
Vis dėlto šalyse didele problema išlieka kvalifikuotų specialistų trūkumas. Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, 2023 metais apie 60 proc. Italijos įmonių susidūrė su sunkumais ieškodamos IT specialistų, o tik 8 proc. studentų rinkosi šios srities studijas – tai buvo žemiausias rodiklis Bendrijoje.
Tuo metu Austrijoje, kaip rašo naujienų portalas „Der Standard“, visuomenės nuogąstavimai dėl DI poveikio darbo vietoms kol kas mažai atitinka realius pokyčius. Nors 51 proc. austrų mano, kad DI panaikins daugiau darbo vietų nei sukurs, o 20 proc. nerimauja dėl savo darbo ateities, IT sektoriuje darbuotojų skaičius kol kas net augo.
Austrijos darbuotojų rūmų skelbiamoje IT sektoriaus ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei pusė vertintų IT įmonių per metus padidino darbuotojų skaičių – bendras augimas siekė 3,4 procento. Prognozuojama, kad iki 2030 metų šalyje trūks beveik 39 tūkst. IT specialistų.
Austrijos technologijų sektoriaus pokyčius komentavęs bendrovės „Accenture Austria“ vadovas Michaelas Zettelis teigė, kad įmonės pirmiausia turės perkvalifikuoti esamus darbuotojus, o vėliau ieškoti naujų specialistų.
„Pirmiausia esami darbuotojai bus keliami į aukštesnį kvalifikacijos lygį, kad sustiprintų savo gebėjimus, tuomet nauji įgūdžiai bus kuriami samdant specialistus. Trečiame etape vaidmenys, kurie nėra suderinami su DI era, bus peržiūrimi arba panaikinami“, – sakė M. Zettelis.
Pasak jo, tradicinis programavimas išliks svarbus, tačiau vien jo ateityje nebepakaks. Darbo rinkoje reikės vadinamųjų hibridinių talentų – specialistų, kurie gebėtų valdyti automatizavimo procesus ir nuolat mokytis.
„Reikia hibridinių talentų, kurie gali valdyti automatizavimo procesus ir išlikti gebantys mokytis“, – teigė M. Zettelis.
Darbo vietas mažina ne tik DI
Tuo metu Ispanijoje jau pastebimi ir pirmieji masiniai atleidimai. Konsultacijų bendrovė „Capgemini“ paskelbė apie kolektyvinių atleidimų procesą, kurį siejo su technologiniais pokyčiais ir verslo aplinkos neapibrėžtumu. Bendrovė teigė prisitaikanti prie besikeičiančių klientų poreikių ir rinkos sąlygų.
Vis dėlto Ispanijos profesinė sąjunga „CCOO“ oponavo teigdama, kad atleidimai labiau susiję su prastu strateginiu valdymu, o ne tiesioginiu automatizacijos poveikiu. Anksčiau bendrovė paskelbė apie darbuotojų struktūros pertvarką ir Prancūzijoje.
Rumunijoje, kur IT sektorius sudaro apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto ir jame dirba beveik 200 tūkst. žmonių, pastaruosius dvejus metus darbuotojų skaičius mažėjo. Tikslių oficialių duomenų nėra, tačiau vertinama, kad darbo vietų sumažėjo tūkstančiais.
Anot Rumunijos programinės įrangos ir paslaugų pramonės darbdavių asociacijos „ANIS“ vadovės Corinos Vasile, labiausiai sumažėjo pradedančiųjų programuotojų galimybės.
„Duomenys iš įmonių ir universitetų rodo, kad pradinio lygio darbo vietų skaičius reikšmingai sumažėjo, ypač programuotojams, kurie tik pradeda karjerą“, – sakė C. Vasile.
Pasak jos, patyrę programuotojai dabar dažniau atlieka užduotis, kurios anksčiau buvo priskirtos jaunesniems specialistams. Be to, klientai vidutiniškai siūlo mažesnius projektų biudžetus, todėl įmonės siekia išlaikyti efektyvumą su mažesnėmis komandomis.
Rumunijos IT sektoriaus profesinės sąjungos „SIIT“ vadovas Florentinas Iancu teigė, kad DI šiame procese vaidina svarbų vaidmenį, nes vis daugiau užduočių automatizuojamos.
„DI agentai tampa vis pajėgesni ir faktiškai pakeičia ištisas profesijas. Tai mažina žmogiškųjų išteklių poreikį, o darbuotojai ateityje daugiausia koncentruosis į pagrindines funkcijas – stebėjimą, kontrolę ir tikrinimą“, – teigė F. Iancu.
Čekijoje, naujienų portalo „Denik Referendum“ teigimu, nėra skelbiama atleidimų, tiesiogiai siejamų su DI įtaka, nepaisant to, kad net 4 proc. visų šalies darbuotojų dirba būtent IT srityje.
Sektoriaus atstovai taip pat pažymi, kad DI argumentas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kartu su kitomis priežastimis – siekiu sumažinti po pandemijos išaugusias sąnaudas ar prisitaikyti prie natūralių IT rinkos ciklų.
Vis dėlto aiškėja dvi tendencijos: įmonės samdo mažiau naujų darbuotojų, o reikalavimai esamiems specialistams auga. Ekspertų nuomone, ateityje pagrindiniu iššūkiu taps ne vien tai, kiek darbo vietų pakeis DI, bet ir tai, kaip greitai darbuotojai bei organizacijos prisitaikys prie naujos technologinės realybės.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos naujienų portalas „OBCT“, Austrijos naujienų portalas „Der Standard“, Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ ir Rumunijos naujienų portalas „Hot News“ bei Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“.
