Banksy – įžūlių, bet teisingų graffiti kūrėjas

Paskelbė: Data: 2013-07-02 10:58

Spausdinti | Komentarai

Juos iškart atpažinsi. Banksy gatvės meno kūrinius, kurie provokuojančiai puikuojasi ant pastatų sienų tiek didžiausiuose pasaulio miestuose, tiek vietovėse, kur žmonės užklysta itin retai. Trafaretinę Banksy kūrybą galima pamatysi ir New York‘e, ir mažame Norvegijos kaimelyje ar prie Islandijos ledynų įlankos. Menininkas, kurio tapatybė vis dar nėra iki galo atskleista, tapo pasauliniu graffiti simboliu ir ryškiausia žvaigžde, aukštyn kojomis apvertusia meno pasaulį.

Apie Banksy asmenybę žinoma ne tiek jau ir daug, tačiau manoma, kad jis gimė apie 1974 m. Bristolyje, Didžiojoje Britanijoje. Banksy pradėjo užsiimti gatvės menu apie 1990 metais Bristolio graffiti gaujoje  DryBreadZ Crew. Nors pradžioje jis daugiausiai piešė ranka, kartais naudojo ir trafaretus. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Banksy kūryboje jau dominavo trafaretinis graffiti. Tuo metu jo darbai tapo labiau žinomi Bristolyje ir Londone bei pradėti piešti stiliumi, kurį matome dabar.

Savo kūriniais Banksy  dažniausiai stebėtoją provokuoja politinėmis temomis, todėl yra ne retai laikomas politiniu aktyvistu. Trafaretiniais graffiti Banksy satyriškai kritikuoja karą, kapitalizmą, vartotojiškumą, politikų veidmainiavimą ir godumą. Juose dažniausiai vaizduojamos žiurkės, beždžionės, policininkai, kariai, Didžiosios Britanijos Karališkosios šeimos nariai ir vaikai. Banksy kūryboje dominuoja kairiosios politinės ideologijos vertybės: laisvė ir lygybė. Apie kapitalizmą jis yra pasakęs: „Mes negalim nieko padaryti, kad pakeistume pasaulį, tol kol kapitalizmas nežlugs. O kol tai įvyks, paguoskime save apsipirkdami“.

Savo politines pažiūras ir pasišlykštėjimą kariniais konfliktais Banksy įspūdingai išreiškė 2005 metais nukeliavęs į Vakarų Krantą tarp Izraelio ir Palestinos ir sieną, skiriančią šias teritorijas išpaišęs ne vienu, o devyniais graffiti piešiniais, kurie sulaukė milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir žaibiškai išgarsino šių kūrinių autorių. Banksy teigė: „Iraelio vyriausybė stato sieną, apjuosiančią okupuotas Palestinos teritorijas. Ši siena yra tris kartus aukštesnė nei Berlyno siena, ir greitai bus 700 km ilgio – tai atstumas nuo Londono iki Ziuricho. Pagal tarptautinę teisę ši siena yra nelegali ir paverčia Palestiną didžiausiu atviru pasaulio kalėjimu.“ Ir pajuokavo: „Taip pat ši siena yra puikiausia atostogų vieta graffiti piešėjams“. Savo tinklalapyje Banksy minėjo, kad vienas garbaus amžiaus palestinietis jam pasakė, kad tie piešiniai sieną pagražino, bet pridūrė: „Mes nenorime, kad ji būtų graži. Mes nekenčiame šios sienos. Važiuok namo.“ 2003 metais Banksy demonstracijai prieš karą paruošė plakatus su užrašu „Aš niekuom netikiu, aš čia tik dėl smurto“.

Banksy ne retai sukuria savas drąsias žymių paveikslų versijas. Žymiojoje Monet paveikslų serijoje su vandens lelijomis jis paveikslų fone pripiešė plūduriuojančių šiukšlių ir nuolaužų. Vėliau jis nutapė kelis reprodukcinius Monos Lizos paveiklus, kuriame jos veidas pakeistas geltonais dažais nutapytu smiley veideliu ir persirengęs neperšlampu apsiaustu bei prisiklavęs dirbtinę barzdą pakabino juos Louvre ir Tate galerijoje. Natūraliosios Istorijos muziejuje New York‘e jis padėjo žiurkės iškamšą, kurios letenėlėje buvo purškiamų dažų skardinė ir pavadino ją  Banksus militus vandalus.

Pastaruoju metu Banksy vis dažniau užsiima aliejine tapyba ir yra gerai žinomas dėl kuriamų meno instaliacijų. Viena daugiausiai dėmesio sulaukusių instaliacijų buvo dramblys, kurį Banksy išmargino Viktorijos laikų tapetų raštais. Toks kūrinio pateikimas nemažai diskusijų gyvūnų teisių gynėjų tarpe.

Banksy pasaulinis žinomumas pakeitė meno pasaulyje vyravusią nuomonę, kad graffiti yra paprasčiausias vandalizmas. Graffiti kaip gatvės meno vertė išaugo, ir tai daugelis vadina „Banksy efektu“. Dėl Banksy darbų yra netgi varžomasi aukcionuose, nors pats jų autorius gana kritiškai vertina išaugusį susidomėjimą jo kūryba kaip preke. Po to, kai kažkas aukcione nusipirko vieną iš jo paveikslų už 575 000 dolerių, Banksy į savo interneto puslapį įkėlė naujo paveikslo nuotrauką, kuriame nutapytas užrašas „Aš negaliu patikėti, kad jūs, kvailiai, perkate šitą šūdą“. Neseniai vykusiame aukcione Banksy darbas, kuriame atsiklaupęs berniukas siuva Didžiosios Britanijos vėliavėles, ir pasak autoriaus, vaizduojantis vergų darbą, buvo parduotas Londone  už 750 000 svarų. Šis kūrinys buvo išimtas iš sienos ir pateiktas aukcionui be Banksy sutikimo, ir tai labai nuliūdino bei nustebino patį Banksy. Sienoje iš kurios pardavimui pašalintas darbas Banksy nupiešė žiurkę, kuri rankose laiko užrašą „Why? (Kodėl?)“. Susidomėjimas Banksy darbais ypač išaugo 2010 metais, kai buvo išleistas dokumentinis filmas apie jį Exit Through The Gift Shop, analizuojantis komercinio ir gatvės meno santykį. Šis filmas buvo nominuotas Oskarui geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.

Viename interviu kūrybą Banksy apibūdino taip: „Mano patirtis rodo, kad paveikslas nėra užbaigtas tada, kai šalin padedi teptuką – paveikslas tada tik prasideda. Publikos reakcija yra tai, kas suteikia kūriniui vertę ir reikšmę. Menas atgyja jūsų pamąstymuose apie jį.“ Tačiau Banksy gana kritiškai vertina patį meno pasaulį: „Meno pasaulis yra didžiausias anekdotas. Tai poilsio namai privilegijuotiems, pretenzingiems ir silpniems.“

Nepaisant įvairių spekuliacijų ir spėjimų, Banksy tapatybė vis dar nėra žinoma. Dažniausiai siūlomi du vardai – Robert Banks ir Robin Gunningham. Prieš keturis mėnesius Didžiojoje Britanijoje už vandalizmą buvo suimtas vyras, kuris buvo manoma ir yra Banksy, tačiau sensacijos laukusiems piliečiams ir vėl teko nusivilti – vėliau policija patvirtino, kad suimtasis nėra Banksy. Išlaikyti anonimiškumą Banksy yra itin svarbu, ne tik todėl, kad tai yra tapę neatsiejama „Banksy fenomeno“ dalimi, tačiau ir todėl, kad daugelyje šalių graffiti piešimas teisėsaugos yra vis dar laikomas beverčiu vandalizmu.

Yra teigiančių, kad Banksy kūriniai yra tik vidutiniški, už juos žmonės permoka, ir apskritai, Banksy yra įžūlus pastatų niokotojas. Kiti sako, kad iš Banksy kova prieš kapitalizmą atrodo hipokritiškai, kai jo paties kūryba yra pavirtusi didele paklausą turinčia preke. Tačiau reikia pripažinti, kad Banksy vis dėlto yra drąsus ir įdomus gatvės meno atstovas, ir kartais yra kritikuojamas nes, jo trafaretiniai graffiti užčiuopia skaudžiausias politines ir socialines visuomenės problemas ir priverčia mus jas pamatyti, net jei kartais ir apsimetame jų nematantys.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt