Pirmojo tarpukariu įsteigto kino teatro ,,Palo‘‘ vietoje dabar – SEB bankas. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Tarpukaris – laisve alsuojantis metas Lietuvoje, o ypatingai tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune. Iškovojus nepriklausomybę, kūrėsi savita kultūrinė erdvė, kurioje svarbią vietą užėmė kinas.

Tarpukariu Kaune kino teatrų skaičius svyravo nuo 13 iki 17. Kino salės talpindavo maždaug nuo 200 iki net 800 žiūrovų. Palyginimui – dabartinė didžiausia kino salė „Forum cinemas‘‘ kino teatre Kaune talpina 443 žiūrovus. Daugiausiai kino tarpukariu – Kauno centre, o ypatingai Laisvės alėjoje, bet jų taip pat buvo Senamiestyje, Žaliakalnyje, Aleksote, Vilijampolėje, Šančiuose ir Panemunėje  Kiekvienas turėjo savo repertuarą ir auditoriją, tad atrodytų didelė konkurencija netrukdė verslo vystymuisi. Egzistavo filmų nuomos kontoros, kurios atstovaudavo pasaulinėms įmonėms arba veikdavo savarankiškai. Jos teikė filmų nuomos paslaugas, taip pat kai kurioms priklausydavo vienas ar keli kino teatrai.

Laisvės alėjoje per visą 1918-1939 m. laikotarpį veikė 12 kino teatrų. Pirmasis tarpukariu įsteigtas kino teatras – „Palas‘‘. Šiuo metu vietoje, kurioje buvo šis kino teatras, įsikūręs SEB bankas. „Pale‘‘ buvo rodomi geriausi rusų filmai. Dėl netinkamų saugumo, higienos, kino demonstravimo trūkumų „Palą‘‘ daug kartų bandyta uždaryti. Labiausiai „Palą‘‘ išsaugoti padėjo direktoriumi tapęs tuometinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos sekretorius Leonas Žurauskas. „Palas‘‘ svarbus tuo, kad jame įvyko kino teatrų savininkų steigiamasis susirinkimas.

Kino teatras „Oaza‘‘, įsteigtas dar 1907 m., veikė ir tarpukariu. „Oaza‘‘ neturėjo geros reputacijos, buvo kalbama, kad ten filmų žiūrėti susirinkdavo tik skonio neturintys žiūrovai. Filmų užrašuose buvo iškraipoma lietuvių kalba, vis dar vartojami vokiški ar rusiški žodžiai. Tačiau šis kino teatras vykdydavo labdaringą veiklą – rengdavo nemokamus seansus vaikams iš prieglaudų bei kareiviams ir rėmė studentus – pardavinėdavo bilietus mažesnėmis kainomis. 1929 m. antrame pastato aukšte įsikūrusiame teatre kilo gaisras. Tai paskatino uždrausti įkurti kino teatrus antruose pastatų aukštuose.

Ten, kur buvo įsikūręs „Oazos‘‘ kino teatras šiuo metu veikia kepyklėlė. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Jau prieš tarpukarį taip pat veikė ir „Triumf‘‘. Tai buvo vienintelis moderniai įrengtas kino teatras, veikęs ne specialiai kinui skirtose patalpose. „Triumf‘‘ veikė toje vietoje, kur dabar – parduotuvės „Merkurijus‘‘ griuvėsiai. Teatre buvo ankšta, trūkdavo oro, tačiau viską atpirkdavo jauki aplinka ir  divertismentai, kuriuos „Triumf‘‘ pradėjo naudotos vienas iš pirmųjų. Tai – pramoginis, humoristinis, kartais muzikinis pasirodymas, atliekamas prieš filmą žiūrovams pritraukti. Kartais divertismentai publiką sužavėdavo labiau nei patys filmai. Kaip ir dėl „Oazos‘‘ žiūrovai turėjo nusiskundimų dėl lietuvių kalbos iškraipymo arba apskritai jos nevartojimo. Filmuose vyravo vokiečių ir rusų kalbos, kadangi vertimo išlaidos buvo brangios. Sovietams okupavus Lietuvą, „Triumf‘‘ buvo pripažintas prastai įrengtu, nesutvarkytu bei per mažu. Jo vietoje pastatytas „Merkurijus‘‘.

„Triumf‘‘ vietoje dabar – Merkurijaus griuvėsiai. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

„Odeon‘‘ (vėliau „Glorija‘‘) – pirmasis tarpukariu specialiai kino filmų rodymui įrengtas pastatas Kaune. Kino teatras talpino net 500 žiūrovų. „Odeone‘‘ parodytas pirmasis garsinis filmas. Kino teatras atitiko visus saugumo reikalavimus, pasižymėjo erdvumu ir patogumu. Taip pat garsėjo puikiais divertismentais – jame grojo pirmasis simfoninis orkestras Kauno kino teatruose. „Odeon‘‘ vykdė labai gerą ir originalų filmų anonsavimą, reklamuodavosi laikraščiuose.

Dabartinis Kauno lėlių teatras – buvusios „Ordeon‘‘ patalpos. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

„Metropolitain‘‘ kino teatras pasižymėjo gera akustika, jaukumu, geru apšvietimu ir erdvumu – talpino net 800 žiūrovų! Kino teatro atidarymas susilaukė politikų, visuomenėje garsių žmonių ir žiniasklaidos dėmesio. Jame dalyvavo tuometinio prezidento Antano Smetonos ir ministro pirmininko Augustino Voldemaro žmonos, diplomatai, spaudos atstovai.

Apleistas „Forum‘‘ kino teatro pastatas. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

„Kapitol‘‘ kino teatras buvo antras pagal lankomumą Kaune. Tą lėmė turbūt tai, kad kino teatre sau patinkantį filmą galėjo atrasti ir melodramų, ir komedijų mėgėjai. 1932-1933 m. „Kapitol’’, kaip ir kitus Laisvės alėjoje esančius kino teatrus, paveikė ekonominė krizė ir lankytojų sumažėjo beveik perpus. Galima sakyti, kad kino teatrą išgelbėjo jame dirbusi darbuotoja, Lietuvos kino teatrų tarnautojų pokylyje išrinkta gražiausia kino tarnautoja. Įdomu tai, kad pats pokylis, trukęs visą naktį, buvo nufilmuotas ir parodytas kino teatre.

Bene lankomiausias kino teatras tarpukariu – „Kapitol‘‘. Dabar jame įsikūręs baras „Kanklės‘‘. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

„Romuva‘‘ – vienintelis tarpukario kino teatras Kaune, veikiantis iki šiol. „Romuva‘‘ demonstravo naujus kino teatrų kokybės standartus. Kino teatras pasižymėjo puikia akustika ir moderniausia to meto filmų rodymo technika, kiekvienam lankytojui suteikiama daug erdvės, sukuriamas nepriekaištingas matymo kampas.

 „Romuva‘‘ simbolizavo naują Kauno kino teatrų kokybės erą. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Mieste buvo erdvių, kurios buvo visiškai arba tik iš dalies pritaikytos kino filmų rodymui. Pavyzdžiui, kino salė „Studentai‘‘. Dienos metu patalpa buvo naudojama kaip studentų valgykla, nebuvo bilietų kasos ir erdvės žiūrovams rinktis prieš patenkant į salę. Tilmanso salės kino patalpos iš tiesų buvo skirtos vaidinimams, koncertams ir šventėms. Vėliau pagrindinė duoklė buvo atiduota teatro vaidinimams, ten repetuodavo Valstybės teatras, netgi nebuvo daromi kai kurie techniniai pertvarkymai, nes svarbiau buvo teatras nei kinas. Kaune tarpukariu veikė ir vasaros kino teatrai. Filmai mediniame kino teatro pastate rodyti miesto sode, taip pat ant žydų centrinio banko pasažo stogo.

Miesto sode vykdavo vasaros kino teatras. © Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Tarpukariu kino teatrų įvairovė Kaune gali stebinti: nuo lietuvių kalbos negerbimo ir elementariausių saugumo nesilaikymo iki vis modernėjančių techninių ir meninių sprendimų. Dėl kino teatrų gausos kiekvienas miesto gyventojas galėjo atrasti sau tinkamą repertuarą tiek piniginiu, tiek vertybiniu atžvilgiu. Kino teatrai buvo vienas iš svarbiausių laikinosios sostinės kultūros sudedamųjų dalių tarpukario laikotarpiu.

Taip pat skaitykite: 1984-ųjų Kaunas: devynaukščiai dangoraižiai ir pirtis Meilės ministerijoje

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: