Lapkričio 23 d. 12 valandą Kauno kultūros centro didžiosios salės scenoje startuoja Lietuvos neįgaliųjų teatrų festivalis „Repriza 2018“. Jame dalyvaus ir savo pasirodymus pristatys kolektyvai iš įvairių Lietuvos miestų. O tam, kad daugiau sužinotų apie „Reprizą“, Kauno kultūros centras kalbina festivalio sumanytoją Virgį Bortkevičių.

Kam kilo mintis surengti šį festivalį ir pavadinti Repriza“? Kokia šio žodžio reikšmė?

– 2014 metais man kilo mintis surengti neįgaliųjų festivalį. Ilgai galvojau pavadinimą, tai išties nelengvas darbas – kaip ir tėvams sunku sugalvoti naujagimiui vardą, tokį, kuris lydės jį visą gyvenimą. Norėjosi skambaus ir prasmingo, kuris atspindėtų renginio esmę. Žodis repriza turi labai daug prasmių: muzikoje ji reiškia muzikinio fragmento pakartojimą, žirgininkystėje tai žirgo grįžimas į ankstesnį aliūrą, o fechtavimesi – pakartotinis kirtis. Tačiau aš su šiuo terminu pirmą kartą susipažinau teatre. Repriza – įdomus, intriguojantis veiksmas, todėl, siedamas su muzikiniu terminu ir norėdamas išlaikyti festivalio tęstinumą, nusprendžiau taip jį ir pavadinti.

Kuo ypatingi neįgaliųjų teatrų pasirodymai?

– Teatrų pasirodymai išskirtiniai jau vien tuo, jog aktoriai yra neįgalūs žmonės. Išties gali kilti labai daug klausimų: kas yra neįgalus žmogus, kokia būna negaliaprotinė, dvasinė ar fizinė, ar tai tiesiog kažko nesugebėjimas? Dėl šių pavadinimų kyla daug ginčų. Pamenu Šekspyras rašė: Jeigu rožę pavadinsime kitu vardu, ji vis tiek atrodys ir kvepės taip pat“. Svarbiau yra žmonių integracija į visuomenę per teatrą, šokį, ne pats pavadinimas ar etiketė. Nereikia jų atstumti, nes viskas labai trapu ir nuo nelaimių niekas nėra apsaugotas.

A11

– Ar visuomenė palanki šiems pasirodymams, kokia jos reakcija?

Kol kas visuomenės reakcija – abejingumas, o priežastys įvairios. Galbūt dėl to, jog renginiai nėra aukšto lygio ir tai labai jaučiama. Vaidinimus kuria socialiniai įvairių užimtumo centrų darbuotojai, kurie nėra profesionalūs aktoriai ar režisieriai. Apskritai Lietuvoje nėra profesionalaus teatro mokymų neįgaliesiems, todėl, deja, nėra ir kilimo į atitinkamą lygį. Dabar labiausiai akcentuojamas užimtumas, apie profesionalesnį lygį niekas nekalba.

– Ar tai vienintelis neįgaliųjų žmonių teatrų festivalis Lietuvoje? Jei ne, kokie dar, jūsų žiniomis, rengiami festivaliai ar pasirodymai?

– Šiuo metu išskirtinesnis savo profesionalumu yra konkursas „Begasas“ Vilniuje, tačiau taip pat įvairūs pasirodymai rengiami ir Kupiškyje, Panevėžyje. Labai džiaugiuosi, jog „Begasa“ yra konkursas, o ne pasirodymas, koncertas ar festivalis. Konkursas skatina tobulėti, nes priverčia varžytis ir lygiuotis į kitus – geresnius. Norėčiau ir „Reprizą“ kelti į konkurso lygį, to ir tikiuosi ateityje.

– Kuo neįgaliųjų teatrai skiriasi tarpusavyje?

Neįgaliųjų teatrai yra labai priklausomi nuo režisieriaus-vadovo, nes jis dažniausiai ir formuoja pasirodymų žanrus. Jei jis domisi folkloru, šokiu, muzika ar pantomima – šią patirtį perduos ir aktoriams.

– Galbūt įžvelgiate šių teatrų pranašumą prieš įprastus teatrus? Kokie jie?

Mano manymu neįgaliuosius aplanko didesnis entuziazmas. Jie noriai lanko užsiėmimus, nekantriai jų laukia, kartais man net žinutėmis parašo savo idėjas ir vykdo įvairius savo sumanymus. Tai yra neatlygintina, jie viską daro patys ir tik dėl savęs. Tuo tarpu profesionalūs aktoriai į teatrą eina dirbti, žinoma, jie tobulėja kaip kūrėjai, tačiau taip pat gauna ir užmokestį.

A22
Dalyviai:

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro plastinės dramos teatriukas. Vaidinimas „Šypsena“. Vadovas Virgis Bortkevičius.

Biržų rajono socialinių paslaugų centro teatro trupė „Mes esame“. Muzikinis spektaklis „Juoda-balta“. Vadovė Jūratė Garnelienė.

Vilniaus dienos centro „Šviesa“ teatro studija TTT. Meilės istorija „Barbora ir Augustas“. Vadovė Silvinija Bilskytė.

Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos humoro grupė „Moletuvka“. Vaidinimas „Mūsų gyvenimo jūros ir uostai“. Vadovas Pranas Pliuška.

Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos teatro kolektyvas Lašai“. Vaidinimas „Tamošius be kepurės. Piršlybos“. Vadovė Loreta Paulauskienė.

Adakavo socialinės globos namų teatro grupė „Skudurinė Onutė“. Šokio spektaklis „5 kvadratiniai metrai“. Vadovė ir spektaklio autorė Raminta Matulytė-Šilienė.

Koncertuos:

Lukas Gedvilas, Jūratė Mokrecovaitė, Irma Jokštytė bei Kauno kultūros centro neoklasikinio šokio teatras „Releve“ (vadovė Rasa Butrimavičiūtė).

Renginio vedėjas Rimas Tamulevičius.

Organizatorius Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras.

Renginio trukmė 3 val.

Įėjimas nemokamas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: