Maironio muziejus Kauno poetus, muziejininkus ir poezijos mylėtojus pakvietė į restauruojamą Maironio butą paminėti Poeto mirties bei muziejaus įkūrimo metinių. Birželio 29 d. Didžiojoje svetainėje susirinko daugiau nei pusšimtis Maironio gerbėjų ir pritariančiųjų kultūrinei akcijai-protestui dėl investicinio projekto finansavimo sustabdymo – nuo 2014 metų vasario mėnesio Maironio memorialinis butas uždarytas, atlikus vos keletą restauracijos darbų.
Poeto muziejus – ne vienintelis, paliktas likimo valiai. Kaip atkreipė dėmesį Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, seniai apleistas Kazio Borutos namelis, prie kurio šiemet 22-ąjį kartą vyko moksleivių – jaunųjų kūrėjų, būsimųjų poetų, rašytojų, dailininkų, vertėjų – Poezijos pavasaris; didžiuojamės „Laisvės“ statula, bet nematome, kad remonto prašosi skulptoriaus Juozo Zikaro namas. Išties, nedėmesingumas kultūros paveldui, kultūros, tradicijų puoselėjimui, literatūrai ir menui, menininkams, rašytojams ir t.t., ir t.t kelia neapsakomą nuostabą, ypač patriotizmo, tautiškumo, tapatybės, pasiaukojimo ir pan. kontekste. Žmogus įvairiais būdais skatinamas tapti vartotoju, pasiūlos karuselėje rinktis tuščiavidurius kultūrinius renginius, be gelmės žavesio, be dvasios.
Maironio skaitymuose kūrybinę dvasią uždegė netikėta, už širdies griebianti aktorės Olitos Dautartaitės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus kompozicija, į kurią įsitraukė ir auditorija – dainavo dainas Maironio eilėmis. Improvizaciją pratęsė aktorė Virginija Kochanskytė, skaitovės Vida Mickuvienė, Violeta Bakutienė, Jono Aisčio premijos šiųmetis laureatas Vladas Vaitkevičius, poetai Gvidas Latakas, Edmundas Janušaitis, Juozo Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas, poetė Lina Navickaitė ir kt. Skambėjo ne tik Maironis, bet ir laiko dvasią atliepiantys autorių eilėraščiai, dedikacijos Poetui. Graudulingai suvirpėjo V. Kiaušo-Elmiškio perskaityti Salomėjos Nėries žodžiai „Maironiui“:
„Sako, mirdamas mane tu keikei,
O numiręs surūstėjai dar labiau.
Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt:
Juk tave mylėjau ir gerbiau.
[…]
Ir nenoriu sau geresnio nieko,
Tik prie žemės prisiglaust brangios,
Būti tėviškės arimų slieku,
Mėlyna rugiagėle rugiuos.“
S. Nėries asmenybę bei jos kūrybą, kaip pastebėjo renginio vedėja, muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, dėl aiškių klaidų kritikai kvestionuoja, bet kodėl pamirštamas Maironis, kovojęs už tautiškumą, laisvę ir nepriklausomybę? Panašūs klausimai tikriausiai būtų užduoti kultūros ministrui ar Kultūros ministerijos atstovui, bet jie į renginį neatvyko.
© Varnelė Baltoji nuotr.
© Varnelė Baltoji nuotr.
© Varnelė Baltoji nuotr.
© Varnelė Baltoji nuotr.
