Per paskutiniuosius tris metus Piotras Pavlenskis tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų menininkų Rusijos meno erdvėje – dėl jo skandalingų politinių meninių pasirodymų. Tačiau Rusijos valdžiai šie pasirodymai kelia galvos skausmą, nes Piotras Pavlenskas savo neretai žiauriais ir skausmingais pasirodymais bando atkreipti dėmesį į Rusijos problemas – policijos brutalumą, valdžios susvetimėjimą bei draudimą menininkams savo pasirodymais kalbėti tiesą apie opiausias problemas šalies viduje.
Įspėjimas: straipsnio turinys ir video medžiaga neskirta nepilnamečiams ir jautriems skaitytojams!
Viename iš pirmųjų savo pasirodymų 2012 metais, P. Pavlenskis, pagrindinėje Sankt Peterburgo gatvėje, Nevos prospekte, priešais rusų ortodoksų bažnyčią surengė meninį pasirodymą – užsisiuvo sau lūpas šiurkščiais siūlais, tokiu būdu išreikšdamas protestą prieš kitos protestuojančios merginų grupės Pussy Riot įkalinimą. Viename iš interviu menininkas pareiškė, kad užsisiuvęs sau burną jis norėjo parodyti šiuolaikinio menininko Rusijoje padėtį – jį nuolat persekioja draudimas į viešumą: „Man kelia pasibjaurėjimą visuomenės įbauginimas, masinė paranoja, kurios apraiškas aš visur matau“.
Po devynių mėnesių, P. Pavlenskis apsivijo savo kūną spygliuota viela ir atsigulė ant grindinio priešais Sankt Peterburgo parlamentą, kol policija atvažiavo su specialiomis žnyplėmis vielai kirpti ir jį išvadavo. Ši meninė akcija, kurios pavadinimas „Skerdiena“, pasak aktyvisto, simbolizuoja „žmogaus egzistavimą represinėje teisinėje sistemoje, kurioje bet kokie veiksmai iššaukia žiaurią bei negailestingą įstatymo reakciją, įsisiurbiančią į individo kūną. Valstybė stengiasi paversti žmones bevaliais galvijais, kuriems belieka tik dirbti, vartoti ir daugintis“.
Jo žymiausias performansas įvyko 2013 metais, kuomet P. Pavlenskis Maskvos Raudonojoje aikštėje prie grindinio prikalė savo sėklides, sėdėdamas nuogas priešais Lenino mauzoliejų, tokiu būdu norėdamas pabrėžti apatiją ir abejingumą Rusijos visuomenėje. Praeitą spalį menininkas protestuodamas prieš besitęsiančią modernioje Rusijoje tradiciją, kuri buvo būdinga sovietų laikams, kai buvo pasitelkiama į pagalbą psichiatrija bei psichiatrinės įstaigos, norint sužlugdyti politinius disidentus. Pasirodymo metu kūno žalojimo nebijantis menininkas nusipjovė su didžiuliu peiliu savo ausies spenelį, tuo metu sėdėdamas ant Maskvos psichiatrinės ligoninės Serbskio centro stogo. Apie šią akciją P. Pavlenskis taip atsiliepė: „Apsiginklavęs psichiatrinėmis diagnozėmis, biurokratas, dėvintis baltą chalatą, atpjauna nuo visuomenės tas dalis, kurios užkerta jam kelią steigti monolitinį diktatą vienos, privalomos normos, kuri yra skirta visiems.“ Ši psichiatrijos įstaiga – Serbskio centras, yra liūdnai pagarsėjusi dėl suteikimo abejotinų diagnozių daugybei disidentų, kurie buvo įkalinti psichiatrinėse ligoninėse SSRS laikais. 2014 metų balandžio mėnesį, vienas iš protesto dalyvių Bolotnajos aikštėje, Michailas Kosenko, buvo nuteistas neribotam terminui psichiatriniam gydymui, nes prieš tai Serbskio centras jį paskelbė nepakaltinamu. Šį sprendimą Tarptautinės amnestijos judėjimas pasmerkė kaip grįžimą prie Sovietų eros praktikos.
Galbūt ne visi tampa įkvėpti šio menininko žygių, tačiau vienas iš jaunų tyrėjų, Pavelas Jasmanas, kuris tyrė Piotro Pavlenskio bylą dėl vandalizmo, kuomet menininkas 2014 metais vasario mėnesį su keliais savo draugais degino padangas ant istorinio Sankt Peterburgo tilto, taip išreikšdamas solidarumą su protestuotojais Ukrainoje, buvo apkaltintas vandalizmu. P. Jasmanas po kelių mėnesių tyrimo atsistatydino iš savo pareigų Tyrimų komitete ir net buvo pasiruošęs ginti menininką teisme. Jeigu P. Pavlenskis bus pripažintas kaltu, jam gresia tris metai kalėjimo. Interviu metu Pavelas Jasmanas prisipažino, kad jo manymu P. Pavlenskio darbai įkvėpė daugumą žmonių tapti labiau kritiškais ir pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Taip pat P. Jasmanas sakė, jog jo pokalbiai su P. Pavlenskiu dar labiau paskatino jį pamąstymams apie darbo nutraukimą tyrimų centre, nes apie tokį savo apsisprendimą jis svarstė ir anksčiau. P. Pavlenskis buvo nustebintas tokio sprendimo, tačiau pareiškė, jog: „Žmonės teisės vykdymo institucijose yra priversti tapti įrankiais, kiekvienas žmogus juose yra užgniaužiamas. Bet dauguma jų abejoja tuo, ką jie daro, todėl žmogiškumo elementas gali maištauti prieš praktiškąjį.“
P. Pavlenskis gimė Sankt Peterburge ir studijavo menų kolegijoje, kurią apibūdina kaip „drausminę instituciją, kurios tikslas pagaminti iš menininkų tarnus“. Ją paliko 2012 metais, taip ir nebaigęs visų kursų. Jis turi daugelį meninių įkvėpimų, bet labiausiai jį įkvepia kurti Rusijoje vykę protestai, ypatingai „Maskvos aktyvizmo“ mokykla 1990-taisias ir anarchistinė grupė Voina, kuri pasižymi šokiruojančiu aktyvistiniu menu, šiai grupei priklauso ir Pussy Riot narės. Pavlenskį labiausiai paveikė Pussy Riot narių teismo procesas, nes būtent tuo metu jis suprato, kad reikia atrasti radikalesnį požiūrį į meną: „Teismo procesas mane paveikė labiau nei daugelis dalykų mano gyvenime. Aš pradėjau žiūrėti į kitus žmones ir stebėtis jais, kodėl jie nieko nedaro. Ir tada supratau, kad nereikia laukti dalykų iš kitų žmonių, reikia pačiam pradėti veikti.“
Taip pat skaitykite: Ruslanas Vaškevičius – iššūkių nebijantis baltarusių menininkas
