Parodos fragmentas – Irenos Mikos tapybos darbai © Rimantės Ropytės / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Labai gerai pamenu, kaip anksčiau aktyviai kūrė, bendras parodas rengė įvairios lietuvių menininkų ano meto grupės, kurios tuo metu savotiškai drumstė meno vandenis ir įnešė naujų kūrybos idėjų. Dar ir iki šiol prisimenamos tokios menininkų grupės, kaip „Ars“, „Angis“, „Keturios“ ar „Doooooris“. Šiandien menininkai, rodos, esti individualistai, labiau susikoncentravę į save ir savo kūrybą. Bet štai remdamiesi fluxiška ideologija ir atgaivindami seniai primirštą tradiciją – vienytis į tam tikras grupes – penki žymūs lietuvių menininkai susibūrė į naują grupę GIRIA. Jie savo darbus pristato bendroje parodoje, kuri iki kovo 25 dienos veikia A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas).

Paroda – bendruomeniškumo išraiška

Po akronimu GIRIA slepiasi penki žymūs lietuvių menininkai: Gustas Jagminas, Ina Budrytė, Romanas Averincevas, Irena Mika ir Algirdas Judickas. Menininkai susibūrė tapytojos Inos Budrytės iniciatyva, tarsi atgaivindami seniai primirštą tradiciją – vienytis į tam tikras grupes. Neįsipareigoję taisyklėms ar manifestams dailininkai grupinėje parodoje „Giria“ atranda bendruomenišką santykį, analizuoja, ką reiškia kurti ir būti drauge su kitais, ir išlieka ištikimi savo pasaulėjautoms.

Parodos fragmentas iš kairės – Algirdo Judicko tapyba ir medžio skulptūra, iš dešinės – Romano Averincevo tapybos darbai © Rimantės Ropytės / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Grupinėje parodoje (kuratorė Irena Mika) vieni iš menininkų savo darbus pasirenka dedikuoti operos solistei ir pedagogei Adelei Galaunienei ir Vasario 16-osios minėjimui, kiti remiasi profesionalios muziejininkystės pradininko, dailėtyrininko, pedagogo, grafiko ir kolekcininko Pauliaus Galaunės asmenybe ir jo kultūriniu palikimu, kitiems svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus ir gamtos, žmogaus ir visuomenės santykius.

Visi skirtingi, bet panašūs

Stiprioje darbų ekspozicijoje smagu pamatyti ir pajausti, kaip skirtingi autoriai tarpusavyje komunikuoja, mezga tvirtą dialogą. Rodos, menininkai, atstovaudami skirtingoms filosofijoms, turėdami skirtingus kūrybos braižus, grupinėje parodoje „Giria“ atranda bendrų sąlyčio taškų. Kaip tapytojas Gustas Jagminas pabrėžė apie dalyvavimą grupėje GIRIA, „<…> esame kaip tie medžiai, randantys savo vietą girioje, bet nepamirštantys bendruomeniškumo“.

Gustas Jagminas „Algirdo Judicko namas Dauguose“, drobė, aliejus, 60 x 50 cm, 2021 © Rimantės Ropytės / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr

Gustas Jagminas – puikus aplinkos stebėtojas, kuriam svarbu ir detalės, ir visuma. Tapyboje menininkas tarsi susitapatina su pačia gamta, t. y. aplinka, kurioje žmogus ir daiktai tampa tik įvaizdžiais sukurti bendrai visumai darbuose. Gusto Jagmino tapyba itin pagaunanti idilišką emociją, kuri žiūrovą panardina į paveikslų vaizdus. Taip parodoje „Giria“ tapybos darbai – „Algirdo Judicko namas Dauguose“ (2021), „Tas kiemas (pavasaris ne už kalnų)“ (2021), „Peizažas su balom ir priešgaisrinės sargybos bokštu“ (2022) – tarsi sukuria saugia erdvę, bet kartu parodo jos laikinumą. Viena vertus, rodos, Gustas Jagminas užduoda savotiškai įdomų romantizmo toną, kita vertus, parodo darbų aktualumą šiandien. Šiuo atveju koloritas, abstraktūs potėpiai, vieta tampa menininko Gusto Jagmino tapybos išskirtinumu.

Ina Budrytė „Dviese“, kartonas, aliejus, 62 x 83 cm, 2022 © Rimantės Ropytės / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr

O Inos Budrytės tapyboje itin išsiskiria abstrahuotos ir groteskiškos figūros ir iš pirmo žvilgsnio jausmingas koloritas. Tapytoja vienišumo būseną ne tik paverčia tema, bet ir akstinu svajoti. Taip žiūrovas parodoje „Giria“ pamato abstrahuotas ir groteskiškas figūras (tapybos darbas „Šakų paunksmėje“, 2017), bet jos ir yra stiprioji tapytojos Inos Budrytės kūrybos pusė. Autorė laviruoja tarp realybės ir fikcijos, tarp prisiminimų ir dabarties, taip įtraukia žiūrovą į siužetinius pasakojimus (tapybos darbas „Dviese“, 2022). Įdomu tai, kad Ina Budrytė tarsi transformuoja ir dekonstruoja įvaizdžius, kurie, rodos, atkeliauja iš lietuvių tautosakos (?). Grakščiais potėpiais ir spalvomis tapytoja Ina Budrytė sukuria ryškius ir siužetiškus pasakojimus.

Tapytojas Romanas Averincevas grupinėje parodoje „Giria“ pristato itin literatūriškus darbus, kuriuose dažnai sutinkame ryškias tirštas spalvas, abstrakčius išsiliejančius kontūrus, kylančius iš prisiminimų ir asmeninių išgyvenimų (tapybos darbas „Smiginis“, 2015). Autorius kaskart nevengia tik jam būdingos ironijos ir sarkazmo, humoro. Romanas Averincevas, priklausydamas ekspresionistiniam primityvizmui arba primityvistiniam ekspresionizmui, itin ryškiais potėpiais, vaizdais ir įvaizdžiais ištransliuoja požiūrį į jį supančią aplinką. Nevengdamas literatūriškumo, autorius konstruoja istoriją ne tik sau, kaip saviterapiją, bet ir žiūrovui, kuriam tapytojo pasaulis kartais gali būti per daug efektingas (tapybos darbas „Laikrodis“, 2018).

Kauno galerininkė, tapytoja ir pedagogė Irena Mika grupinėje parodoje „Giria“ savo didžiąją dalį naujausių darbų dedikavo muzikai – ypač operos solistei ir pedagogei Adelei Galaunienei (tapybos darbas „Adelė Galaunienė Džiuljeta – Žako Ofenbacho operoje „Hofmano pasakos“, 2023). Tapytojos Irenos Mikos kūryboje vyrauja pačios įvairiausios temos – biblijiniai motyvai, portretai, peizažai, istorinė atmintis. O parodoje „Giria“ Irenos Mikos tapybos darbai krypsta į muziką („Motyvas iš operos Kaukių balius“, 2023; „Viduramžių gatvės muzikantai I“, 2022; „Viduramžių gatvės muzikantai II“, 2022). Autorei itin reikšminga, kad paroda eksponuojama A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, kur gyveno Adelė ir Paulius Galaunės. Kur namuose Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, operos solistė ir pedagogė, užsiimdavo kūrybine ir pedagogine veikla.

Menininkas Algirdas Judickas grupinėje parodoje „Giria“ pristato medžio darbus ir tapybą. Jo kūrybą sudaro platus darbų ir jų atlikimo technikų spektras: tapyba, akvarelė, piešiniai, koliažai, skulptūros, kryžiai, koplyčios, stogastulpiai, koplytstulpiai. Parodoje „Giria“ autorius Algirdas Judickas išlaiko pusiausvyrą tarp tapybos ir medžio skulptūrų, mažosios plastikos darbų. Štai tikrai žiūrovas pastebės šalia tapybos darbo „Natiurmortas“ (1992) jaukiai įsitaisiusį paukštį (medžio skulptūra „Gaidys“, 2020) arba panirs į filosofinius apmąstymus ir analizes (mažoji medžio skulptūra „Pranašas“, 1991). Menininkas Algirdas Judickas kryptingai valdo tapybą ir medį. Jo rankose gimsta įstabūs medžio darbai, puošiantys ne vieną bažnyčią Lietuvoje, o tapyboje skleidžiasi gamtos grožis.

Parodos fragmentas – Algirdo Judicko medžio skulptūros © Rimantės Ropytės / Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Naujai susibūrusi žymių lietuvių menininkų grupė GIRIA tarsi atgaivina seniai užmirštą tradiciją – vienytis į tam tikras meno grupes. Gustas Jagminas, Ina Budrytė, Romanas Averincevas, Irena Mika ir Algirdas Judickas grupinėje parodoje „Giria“ atranda bendruomenišką santykį ir išlieka ištikimi savo pasaulėjautoms. Yra įdomu (pa)matyti, kaip skirtingi autoriai, kūrybos braižas, idėjos sukuria itin profesionalią ir stiprią parodą.

Grupinė paroda „Giria“ A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaunas) veikia iki š. m. kovo 25 d.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: