Aštrėjant situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija, dėl nelegalių migrantų, buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija. Nors nuo 2021 metų pradžios pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos buvo nemažas, situacija ėmė sparčiai prastėti po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, kada ES šalys ėmė taikyti sankcijas Baltarusijai.
Kaip teigė VSAT vado pavaduotojas pulkininkas A. Montvydas, jeigu balandį – gegužę sieną kirsdavo apie 70 nelegalių migrantų, per birželio mėnesį šie skaičiai šoktelėjo iki 473, o vien per pirmąsias liepos 5 dienas iki 620 pabėgėlių. Toks staigus nelegalių migrantų antplūdis yra laikomas A. Lukašenkos hibridiniu karu ne tik prieš Lietuvą, bet ir Europos Sąjungą.
Daugelio iš Baltarusijos plūstančių pabėgėlių kilmės šalis Irakas, Iranas ir Sirija, tačiau naujausios statistikos duomenys rodo, kad pastarosiomis dienomis didėja nelegalių migrantų skaičius iš vakarinės Afrikos dalies, kaip Zambijos, Kongo Demokratinės Respublikos. Kaip teigia patys pabėgėliai, jie buvo studentai aukštosiose Baltarusijos mokyklose, tačiau padidinus mokesčius ir negalint jų sumokėti jie buvo išmesti iš bendrabučių. Neturėdami kur eiti jie patraukė Lietuvos link, tačiau jų galutinis tikslas yra Vakarų Europos šalys: Vokietija ir Prancūzija.
Nors nelegalių migrantų tikslas ir nėra Lietuva, didelis jų antplūdis kelia nemažai problemų – viena tokių kur juos apgyvendinti. Šiuo metu yra kalbama, kad kiekviena savivaldybė priimtų tam tikrą pabėgėlių skaičių, tačiau merams tai kelią nemažai klausimų. Kaip teigė Mindaugas Sinkevičius, yra keliama daug klausimų apie saugumą, nes niekas nenori neramumų ar nesusikalbėjimų, taip pat keliami vandens ir maisto aprūpinimo bei kanalizacijos klausimai. Daug kalbama ir apie tai kiek laiko truks ši situacija ir kaip ilgai savivaldybės turės glausti pabėgėlius, dėl to atsiranda diskusijos ieškoti sklypų palapinių statymui ar apleistų pastatų. Ne išimtis ir finansavimo bei, kaip bus paskirstomi nelegalių emigrantų skaičiai savivaldybėms klausimai, tačiau merų nusivylimui į šiuos klausimus atsakymų nėra.
Aptarinėjant kokius iššūkius kelia pabėgėlių apgyvendinimas ir pasirūpinimas jais, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė sako, kad didėjant migrantų skaičiui, jie gali imti skųsti nepalankius sprendimus dėl pabėgėlio statuso, kas sukels daug sunkumų. Kaip teigia teismo pirmininkė „jeigu bent kas penktas asmuo skųstų jam nepalankų sprendimą, tų bylų skaičius labai ženkliai išaugtų ir teismui, matyt, kiltų iššūkis, kaip tvarkytis su tuo išaugusiu darbo krūviu. Kitos bylos, kiti teisminiai santykiai, kiti ginčai – gali jų sprendimas užtrukti ir nukentėti“.
Nelegalių migrantų situacijai įsibėgėjus, žmonės vis dažniau kalba apie tai, kaip išspręsti šią problemą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teigia, kad „reikėtų mažinti Lietuvos patrauklumą. Reikia aiškiai nusiųsti žinutę, kad Lietuva nėra patogi šalis, kur patogu atvykti ir tą lengvą padaryti“. Vidaus reikalų ministrė tikisi paspartinti procedūras ir greitai pabėgėlius grąžinti į jų kilmės šalis.
Tuo tarpu Ričardas Savukynas – garsus Lietuvos tinklaraštininkas, geriau žinomas pseudonimu Rokiškis Rabinovičius, savo „Facebook“ paskyroje dėsto visai kitokį šios problemos sprendimą. Tinklaraštininkas teigia, kad problemą padėtų išspręsti sienos pastatymas. Darbas turėtų vykti greitai ir efektyviai, su daug brigadų, tačiau tam įgyvendinti reiktų bendro įvairių įmonių darbo, kad nepasikartotų dažna konkursų baigtis, kada laimėjusi įmonė darbus vykdo daugybę metų, o galiausiai bankrutuoja nieko neatklikusi. Kaip pavyzdį dabartinei pabėgėlių situacijai R. Savukynas pateikia Rusijos rengtą propagandinę kampaniją prieš Lietuvą, kada Rusijos desantininkų būriai vis atsidurdavo už poros dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos, o situacijai tada pagerėti padėjo pastatyta tvora.
