Ne kartą esame skaitę ar girdėją apie „Gyvybės langelius“, apie paliktus kūdikius viename ar kitame mieste, tačiau ar kada susimąstėte – kas kūdikiams nutinka po to? Kur jie keliauja iš „Gyvybės langelio“ ir kokios tarnybos jais rūpinasi?
Pirmasis „Gyvybės langelis“ Lietuvoje įsteigtas dar 2009-aisiais Vilniuje. Kiek vėliau „Gyvybės langelių“ atidaryta kur kas diaugiau, šiuo metu jie yra 9 – Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Nuo 2011-ųjų iki dabar “Gyvybės langeliuose” visoje Lietuvoje paliktas 31 vaikas. Dvidešimt iš jų – įvaikinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Veiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus Įvaikinimo skyriaus vedėja Oksana Pedaniuk “Žinių radijo” transliuotoje laidoje, kurią rengia Lina Pavalkytė pasakojo, jog šiuo metu vaikus įsivaikinti nori 89 šeimos, kadangi vaiką įsivaikinti galima tik po trijų mėnesių globos, pirmiausiai šeimos globoja vaikus. Jei atiduotas į „Gyvybės langelį“ vaikas įvaikinamas, biologinė jo motina kūdikio susigražinti nebegali, jei vaikas nėra įvaikinamas – motina jį gali susigražinti eidama į teismą ir įrodydama DNR testu, jog yra jo tikroji motina, tačiau tai turi padaryti per tris mėnesius po vaiko palikimo, kitu atveju susigražinti savo vaiko ji nebegalės.
2011-aisiais birželio mėnesį buvo priimtas rekomendacijų patvirtinimas, „Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo radus vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje arba įstaigoje, kurioje įsteigtas „Gyvybės langelis““. Ši rekomendacija patvirtintas siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą neatimamą vaiko teisę gyventi, užtikrinti kitas vaiko teises ir teisėtus interesus.
Paklausta apie keliamus reikalavimus įtėviams O.Pedaniuk sakė: „Įvaikintojai turi būti pasirengę, pilnamečiai, iki 50-ies metų amžiaus, bet yra ir gali būti daroma išimtis, gali įvaikinti ir vyresni asmenys. Taip pat šeimyninė padėtis, aišku, turi būti susituokę, bet mes į tai žiūrime lanksčiai, kad gali ir nesusituokęs asmuo įvaikinti, tarkim praeitais metais buvo keletas moterų, kurios yra nesusituokusios ir jos įsivaikino vaikiuką. Santuoka, aišku, yra pirmenybė, kad vaikas augtų ir turėtų mamą ir tėtį, kurie kartu augindami įdėtų daugiau pastangų, beto dviejų žmonių galimybės didesnės. (…) Taip pat turi turėti būstą, bet būstas nebūtinai turi priklausyti nuosavybės teise, jis gali būti ir nuomojamas, gali būti duotas patikėjimo teise, svarbiausia, kad jis būtų tinkamas ir saugus vaikui.“
© Monikos Žilaitytės nuotr. / KaunoZinios.lt
2015-aisiais metais “Gyvybės langelyje” palikti šeši vaikai, iš jų trys vaikai buvo įvaikinti, vieną vaiką susigražino ir dar vieną siekia susigražinti motina.
Dar Xll a. pabaigoje Vatikane, šv. Dvasios ligoninėje buvo įsteigtas pirmasis „Gyvybės langelis“, kur mamos galėjo palikti savo kūdikį. Pirmieji, šiuolaikiniai „Gyvybės langeliai“ įkurti 2000-aisiais metais Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje.
