Seniai įtariau, kad valdantieji apie mūsų šalies gyventojus mąsto kaip apie nesubrendusius arba protiškai neįgalius. Kitaip juk nepaaiškinsim daugelio politikų pasisakymų, supaprastintų tarsi vaikiškos knygelės, atspausdintos ant plėšymui atsparaus kartono, arba žaislai, neturintys smulkių detalių, kurias galima įkvėpti arba nuryti. Bet geriausiai šį požiūrį atskleidžia Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku sugalvota euro įvedimo informacinė kampanija, akivaizdžiai nutaikyta į pradinės mokyklos nebaigusią auditoriją.
Tikriausiai vertėtų paminėti, kad esu nė trupučio neabejojantis euro įvedimo šalininkas. Įtikinėti manęs nereikia, bet pažįstu ne vieną žmogų, kuris euro nauda abejoja arba išvis jo nenori. Galėčiau su išlygomis netgi pritarti Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomonei, kad nemažai daliai nepritariančiųjų paprasčiausiai stinga informacijos. Kai paskambinęs į radijo stotį Jonas ar Pranas iš Mikabalių pradeda įrodinėti, jog euro nereikia todėl, kad visa eurozona jei ne rytoj tai pirmadienį jau tikrai žlugs, informacijos jam netrūksta – jos netgi per daug. Tik tos žinios gautos iš kaimyninių šalių televizijos kanalų, neoficialią euro įvedimo Lietuvoje informacinę kampaniją pradėjusių gerokai anksčiau, negu mūsų valstybės institucijos. Aiškios ir patrauklia forma pateiktos informacijos apie bendrosios Europos Sąjungos valiutos privalumus šitiems žmonėms stinga ne todėl, kad jie jos nepajėgia susirasti, o tik dėl jų užsisklendimo priešiškoje informacinėje erdvėje. Kaimo krautuvėje nusipirkęs pigiausią „Respublikos” leidinių grupės laikraštį, o namie įsijungęs Baltarusijos valstybinės televizijos kanalą, Rytų ir Pietų Lietuvoje pagaunamą gal net geriau už LRT, jis tvirtai žinos, kad euras tėra gėjų, žydų ir masonų sąmokslo nuskurdinti paprastą Lietuvos žmogų dalis.
Dabar pabandykime įsivaizduoti, kad tas pats asmuo, kaip suplanuota Finansų ministerijos su Lietuvos banku, gauna į savo ne pirmos jaunystės „Nokia” telefoną trumpąją žinutę koks yra nustatytas euro ir lito kursas. Keiksmažodžius praleisiu, bet net ir tos žinutės gavėjui bus aišku, kad vieninteliai, kam iš tokios informavimo kampanijos bus naudos, yra mobiliojo ryšio operatoriai.
Kiek pažįstate žmonių, kurie nemoka susiskaičiuoti pinigų? Net ir tie, kas mokykloje mieliau žvalgėsi į simpatiškas mergiotes, o ne traukė kubines šaknis, jau tada kuo puikiausiai sugebėdavo suskaičiuoti iš manęs atimtas kapeikas. Mano aštuoniasdešimtmetės kaimynės ir už jas kiek jaunesni kaimo vyrai, pėsčiomis keliaujantys anapus Varnėniškės miško, į gretimo kaimo krautuvę, prireikus atlikti sudėtingesnį matematinį veiksmą, įsijungia kalkuliatorių mobiliajame telefone. Kiekviename telefono modelyje jį buvo galima rasti jau praeito amžiaus pabaigoje, o dabar su Dievo padėjimu jau sulaukėme 2014-ųjų.
O kadangi Finansų ministerijos ir Lietuvos banko ponai apie tai negirdėjo, jie planuoja mums visiems išdalinti „specialias hologramines korteles, kuriose bus nurodyti dažniausiai naudojamų sumų konvertavimas iš litų į eurus”. Holograminės tikriausiai todėl, kad jų pagaminimas per pigiai nekainuotų – juk reikia kažkaip išleisti tam numatytus 10 milijonų litų.
„Pavertus kortelę į vieną pusę bus matyti suma litais, o į kitą pusę – ji pakeista į eurus. Kortelė bus kreditinės kortelės dydžio ir lengvai tilps į piniginę“, – cituoja naujienų portalas DELFI Lietuvos banko komunikacijos vadovą Giedrių Simonavičių. Jei turite lopšelinio amžiaus vaikų, galėsite jiems atiduoti pažaisti, o kadangi mano dukra kaip tik šiemet baigia gimnaziją, tai galės man kvalifikuotai išaiškinti, ar galiu tą holograminį žaislą mesti tiesiai į žydrą rūšiuotų atliekų konteinerį, skirtą popieriui, plastikui ir metalui, ar jo vieta pilkame, į kurį metame buitines atliekas.
Euro įvedimo informacinė kampanija atvers naujas galimybes sukčiams, kurie ateis į jūsų namus perskaičiuoti ne banke laikomų grynųjų pinigų. Net jei televizorius apie eurą pasakos nuo ryto iki vakaro, jie atras sau tinkamų aukų, kurios jau spėjo sukaupti bent kelis tūkstantėlius nuo to laiko, kai pastarąjį kartą išpirko nuo atsakomybės už sukeltą eismo įvykį anūką, kurio niekada neturėjo. Lietuvos bankas galėtų sumaniausius iš jų laikinai įdarbinti nešioti po kaimus informacinius lankstinukus ir tas hologramines korteles. Nereikės eiti du kartus.
Smagiausia visoje šitoje istorijoje, kad, įvedus eurą be jokių naujų referendumų, visi per pilnatį sapnuojantys Lietuvos išstojimą ir Europos Sąjungos jaunieji nacionalistai, rytiniams kaimynams dirbantys interneto socialinių tinklų agitatoriai, Vytį su svastika ant skydo piešiantys sarmatai ir per du dešimtmečius smulkių monetų vadinti kapeikomis taip ir neatpratę sovietmečio nostalgikai pasijaus it gavę per snukius šlapiu grindų skuduru. Vien dėl to verta Lietuvai keisti valiutą ir iškęsti dėl kainų apvalinimo perskaičiuojant susidarysiantį smulkių prekių bei paslaugų brangimą.
Originalus įrašas – „Druskininkų naujienų” redaktoriaus tinklaraštyje
