Pexels.com archyvo nuotr.

Europos Komisija paskelbė naujausią ataskaitą, kurioje kritikuoja Lietuvą dėl aukšto skurdo, socialinės atskirties rizikos bei pajamų nelygybės, o Lietuvą priskyrė grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Nevyriausybinės organizacijos sako, kad Vyriausybė ir toliau gesina gaisrus, bet iš esmės pajamų nelygybės nesprendžia, kuri ir neleidžia sumažėti socialinei atskirčiai Lietuvoje.

Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo ekspertės Rimgailės Matulionytės tokias tendencijas rodo Vyriausybėje svarstoma Nacionalinis pažangos planas – Lietuvos vystymosi dešimtmečio vizija. Nors kovo mėnesį planuojame priimti plane daug dėmesio skiriama skurdo mažinimui, tačiau pajamų nelygybė ir toliau suprantama tik kaip socialinės, bet ne mokestinės politikos klausimas.

„Europos Komisija jau kelerius metus iš eilės pabrėžia, kad būtina mažinti vadinamąjį gyvulių ūkį – didelę pajamų nelygybę – ne tik tobulinant socialinių išmokų ir paslaugų sistemas, tačiau pirmiausia progresyvinant mūsų mokesčių sistemą, ją darant teisingesne. Tai atneštų daugiau įplaukų mūsų į palyginus nedidelį šalies biudžetą bei suteiktų daugiau finansinių resursų socialinei apsaugai bei atotrūkio tarp turtingiausiai ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių mažinimui. To plane nėra – atsakomybė dėl pajamų nelygybės perkeliama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Finansų ministerija „nusiplauna rankas“, vadinasi, jokių mokestinių pokyčių tikėtis neverta“, – sako R. Matulionytė.

Nors nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva padarė didelę pažangą artėdama prie Vakarų šalių gyvenimo lygio bei išlaikė spartų ekonomikos augimo lygį, tačiau pajamų nelygybė šalyje šiuo metu yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pajamų atotrūkis tarp penktadalio pačių turtingiausių ir penktadalio skurdžiausiai gyvenančių žmonių Lietuvoje siekė 5 kartus. 2018 metais šis skirtumas padidėjo iki 7 kartų. Europos Sąjungos vidurkis – 5 kartai, pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Bulgariją.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Kaip pajamų nelygybės pasekmė yra minimas ne tik skurdas, bet ir blogesnė gyventojų sveikata, didesnis mirtingumas, psichologinis stresas, nusikalstamumas, emigracija“, – apibendrina R. Matulionytė.

Nacionalinis skurdo mažinimo tnklas vienija per 50 skurdo mažinimo srityje dirbančių organizacijų, įskaitant „Maisto banką“, „Maltos ordiną“ ir kitas.

Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Skurdas nėra pasirinkimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo agentūros. Projektą įgyvendina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, projekto partneriai – Lietuvos žmogaus teisių centras ir VšĮ „SOPA“.

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: