Valdžia jau linksta pripažinti, kad Žemės mokesčio įstatyme įtvirtinta norma, pagal kurią nuo žemės mokesčio už nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atleidžiamos tik katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, yra diskriminacinė, todėl panaikinti tokią nelygybę turėtų nuo kitų metų pradedama taikyti išimtis ir kitoms tradicinėms religinėms organizacijoms.
Finansų ministerija parengė pataisas, kurias priėmus nuo žemės mokesčio būtų atleistos visos Lietuvoje veikiančios tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai. Valstybė pripažįsta devynias tradicines religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, stačiatikių, sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų, ketvirtadienį informuoja “Lietuvos žinios”.
“Siekiame suvienodinti sąlygas ir nustatyti, kad žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, žemės mokesčiu būtų neapmokestinami”, – dienraščiui sakė finansų viceministras Romualdas Gėgžnas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tradicinės religinės bendruomenės pernai sumokėjo 3 577 eurus žemės mokesčio, užpernai – 3 031 eurą.
Katalikiškos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai yra atleisti nuo žemės mokesčio pagal Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų. Kitos tradicinės ir tokiomis nelaikomos religinės bendruomenės šio mokesčio nemoka, jei nuo jo yra atleidžiamos savivaldybių.
