Pexels.com archyvo nuotr.

Prieš kelias dienas Vyriausybė pristatė socialinės pagalbos paketą. Jame numatytas beveik milijardas eurų. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios skurdo ir žmogaus teisių srityje, šio priemonių plano laukė nuo krizės pradžios. Tai ypač svarbus paketas, turintis padėti išgyventi artėjančią ekonomikos krizę pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurių gretos traukiantis ekonomikai gerokai padidės. Tačiau ar padės?

Ir taip, ir ne. Pakete esama gerų iniciatyvų, tačiau abejonių kelia žymios dalies lėšų panaudojimo tvarumas, taip pat per menkos subsidijos darbo vietoms bei jų skyrimo tvarka.

Pirmiausia apie gerus dalykus. Rengdama šį paketą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš dalies atsižvelgė į nevyriausybinių organizacijų ir Vilniaus universiteto mokslininkų pateiktus siūlymus.

Suprantant, kad prasidėjus ekonomikos smukimui, žmonėms bus sunku susirasti darbą, planuojama įvesti darbo paieškos išmoką. Tai reiškia, kad net ir tie žmonės, kurie neturi pakankamo stažo nedarbo išmokai gauti (pavyzdžiui, studijas ką tik baigęs jaunimas) nebus palikti be pajamų ir gaus 200 EUR išmoką.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2008-2009 m. finansų krizės absoliutus vaikų skurdas Lietuvoje 2010 m. buvo pasiekęs beveik 30 proc., Vyriausybė taip pat ketina palengvinti padidintų vaiko pinigų (100 eur) gavimą šeimoms, kurių pajamos sumažėjo ekstremalios situacijos metu. Tai vėlgi sveikintina iniciatyva, kuri padės šeimoms, auginančioms vaikus, sunkmečiu išlaikyti adekvačias pajamas.

Kad ir labai santūriai bei nepakankamai, bet vis tik didės ir piniginė socialinė parama labiausiai nepasiturintiems gyventojams – keliamas socialinės pašalpos dydis, taip pat bus didinama socialinė pašalpa įsidarbinus. Tokiu būdu bus išlaikomos darbo paskatos.

O dabar apie deguto šaukštą medaus stainėje. Deja, reikia pripažinti, kad šaukštas pasitaikė nemažas.

Kaip jau minėjau, Vyriausybė numatė beveik 1 milijardą lėšų socialinei sričiai, iš kurių beveik penktadalis – vienkartinėms 200 eur išmokoms pensininkams. Jas planuojama išmokėti rugpjūčio mėnesį. Nebekartosiu viešojoje erdvėje jau ne vieno politologo išsakytos minties, kad šita išmoka primena priešrinkiminę pakišą rinkėjams. Su šia pozicija tenka sutikti ir pasirinktą laiką kitaip vertinti, matyt, būtų sunku.

Žvelgiant iš skurdo mažinimo perspektyvos, ši priemonė taip pat netikama dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, didelė dalis pensininkų Lietuvoje skursta ar patiria skurdo riziką ne dėl to, kad šalį ištiko COVID-19 pandemija. Lietuva jau ne vienerius metus buvo kritikuojama tiek Europos Komisijos, tiek vietos nevyriausybinių organizacijų dėl didėjančios pajamų nelygybės ir atskirties.

Vienkartinės loterijos bilietai „jūs laimėjote 200 eur“, kurie sudarytų penktadalį viso socialinio paketo biudžeto, niekaip nekuria tvarumo ir nesprendžia pensininkų skurdo problemos, kuri Lietuvoje yra ypač didelė – net ir vidutines pensijas gaunantys mūsų senoliai dažnai negali sau leisti nusipirkti kokybiškesnio maisto.

Jau nekalbame apie šalpos pensijas gaunančius asmenis, tarp kurių daug negalią nuo vaikystės turinčių asmenų. Dalies žmonių su negalia pensijos siekia vos apie šimtą eurų. Siūlydami priemones Vyriausybei atkreipėme dėmesį, kad pagalba šiems asmenims jau seniai peržengė visas laukimo galimybes, tačiau politinės valios padėti vargingiausiai gyvenantiems žmonėms ir toliau nerandame.

Svarbu paminėti, kad Vyriausybės pasiūlytas planas kritikuotinas ir dėl galimai nepakankamų subsidijų darbo vietoms išlaikyti. Ateinantį pusmetį penktadaliui milijono darbo vietų (210 tūkst.) išlaikyti skiriamas finansavimas sieks 381 mln. Eur, t.y. apie 300 Eur vienam darbuotojui per mėnesį neatskaičius mokesčių. Be to, numatoma, kad subsidijos bus teikiamos tik nuo minimalios algos, o didesnės – tik pagal specialiai ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.

Kitaip tariant, nors aišku, kad krizės pasekmės bus ilgalaikės, tačiau kol kas pagalba planuojama vėlgi tik trumpajam laikotarpiui, o ir ji pati – 300 eur – tiesiog per menka.

Darbo vietų išsaugojimas – esminė sąlyga, norint užtikrinti orią senatvę mūsų senjorams. Jei nebus surenkamas SODROS biudžetas, nebus ir iš ko mokėti pensijų. Dar blogiau, jei dėl menkos valstybės paramos Covid-19 akivaizdoje išsaugant darbo vietas, darbingo amžiaus žmonėms teks rinktis emigracijos kelią.

Dėl 2008-2009 m. finansų krizės ir ypač menkos pagalbos žmonėms anuomet, netekome 7,5 proc. gyventojų – jie emigravo, o atsigavus ekonomikai Lietuvoje pradėjo trūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

Planuodama socialinį paketą, lėšas Vyriausybė turėtų skirstyti tvariai ir atsakingai, suprantant, kad klaidingi sprendimai po kelerių metų gali tapti socialine, o galbūt ir valstybės išlikimo krize.

Todėl ir toliau žmones raginame pasirašyti petciją Išsaugosime žmones – išsaugosime Lietuvą, tam kad krizės sprendimai būtų tvarūs ir nukreipti į ilgalaikius mūsų žmonių poreikius.

Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė

Komentaras parengtas įgyvendinant projektą „Atsakas COVID-19 pandemijai – solidarumo pandemija“. Projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, partneris – Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, finansuoja Aktyvių piliečių fondo Ad Hoc projektų programa.\

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.

 

Taip pat skaitykite: