Laisvės alėja Kaune. ELTA Dainiaus Labučio nuotr.

1361 – tai metai, kada Kaunas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose ir nuo tada  miestas vis vystėsi ir augo. Bėgant metams tobulėjo miesto infrastruktūra, kultūra, švietimas ir prekyba. Tarpukariu Kaunas buvo laikinoji sostinė, o šiandien tai yra laisvas, unikalus, garsėjantis savo architektūra, modernizmu miestas, kuriame yra begalės nuostabių lankytinų vietų.

Savo grožiu Kaunas pakerėjo ir užsieniečius turistus. Ne veltui 2017 m. Kaunas, aplenkęs Klaipėdą, tapo būsima Europos kultūros sostine 2022-aisiais metais. Renesanso, gotikos, modernizmo architektūra pasakoja įvairius istorinius įvykius, o gausybė įvairiausių muziejų, parkų, prekybos centrų leidžia pasinerti į istorijos ir nuotykių kupiną kelionę, kuri ilgam išliks atminty ir privers sugrįžti dar kartą.

Nors Kaunas turi nesuskaičiuojamą kiekį nuostabių lankytinų vietų, mes pristatome keletą įsimintiniausių vietų Kaune, į kurias jūs galėsite atsivesti savo užsieniečius draugus, kolegas ar šeimos narius.

IX forto aukų paminklas. ELTA / Rasos Sinkevičiūtės nuotr.

10. IX Forto muziejus

Pirmas dalykas, ką šiame forte pastebime – tai įspūdingo dydžio monumentą. Šias į dangų kylančias paminklo viršūnės galime stebėti net pro Šilainių daugiabučio langą ar važiuojant pagrindiniu Lietuvos magistralės keliu A1.

1984-ieji – tai metai, kada oficialiai buvo pristatytas paminklas lankytojams. Šis monumentas įkūnija skaudžią ir brutalią istoriją, tai buvo sukurta nacizmo aukoms atminti. Kūrinys yra sudarytas iš trijų dalių, kurios simbolizuoja skausmą, motinos, laikančios savo kūdikį, viltį ir iškilimą.

Paminklo autoriai yra skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas ir architektai Vytautas Vielius ir Gediminas Baravykas.

1959 m. IX forte buvo atidarytas muziejus. Šioje vietoje buvo sušaudyti 50 tūkst. įvairių tautybių asmenų. Muziejuje galima pamatyti, kaip gyveno kaliniai ir kaip atrodė jų buitis. Kiekvienas sienos lopinėlis muziejuje atskleidžia žydų tautos tragediją. Vaikščiojant po šaltus ir šiurpulį keliančius poternus galima pajausti išlikusią bauginančią kalinių dvasią. Muziejus yra praturtintas ir plačia ekspozicija, kuri suskirstyta į keturis laikotarpius: Kauno tvirtovė, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimas, sovietinė okupacija ir nacistinė okupacija ir holokaustas. Ekspozicijoje galima pamatyti dokumentus, laiškus, kaip kaliniai galėjo bendrauti su savo artimaisiais, jų kalinimo vietas bei artilerijos sviedinių kolekcijas ir fotografijas, kurios atspindi tam tikro laikotarpio gyvenimą.

Muziejuje yra vedamos skirtingos ekskursijos ir rengiami įvairūs renginiai. Taip pat galima pasivaikščioti ir po nuostabų žalumos ir ramybės kupiną IX forto parką.

KaunoZinios.lt nuotr.

9. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra vienas labiausiai vertinamų Lietuvos dailininkų, kompozitorių ir kultūros veikėjų. M. K. Čiurlionis sukūrė tiek grafikos, tiek tapybos kurinių. Per savo kūrybinį gyvenimą jis nutapė netgi daugiau nei tris šimtus paveikslų. Be viso to, jis taip pat paliko nuostabų muzikos palikimą. Kompozitorius sukūrė apie 400 kurinių. Jo kūrinius sudaro simfoninė uvertiūra, poemos, lietuvių liaudies dainos, kantata, styginių kvartetas ir daug  kūrinių fortepijonui.

Šis muziejus buvo įsteigtas 1921 metais. Tai yra viena svarbiausių Lietuvos meno institucijų, skirta garsaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus, kuris gyvavo nuo 1875 m. iki 1911 m., kūrybai atminti. Šis muziejus buvo įkurtas tam, kad galėtų išsaugoti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą.

Būtent šiame muziejuje yra saugomi beveik visi išlikę dalininko darbai, tai yra daugiau nei 35500 eksponatų. M. K Čiurlionio darbai yra unikalūs. Jo tapymo stilių sunku priskirti vienam meniniam judėjimui, bet, daugelio nuomone, M.K. Čiurlionio paveiksluose galima įžvelgti simbolizmo ir modernizmo bruožų. Jo darbai dažnai perteikia kosmines, filosofines, dvasines temas. Viename interviu Andrius Čaplikas, ekskursijų vadovas teigė, jog tai yra dailininkas, kuris nepasirašinėja savo darbų. Visame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje nebūtų įmanoma rasti darbo, po kuriuo jis būtų pasirašęs. Tik keliuose kūriniuose galima įžvelgti dailininko inicialus.

Muziejuje taip pat galima pasiklausyti ir muzikos kūrinių įrašus. Muziejuje yra įrengta speciali erdvė, kurioje lankytojai gali klausytis M. K. Čiurlionio kūrinių. Tai yra rami aplinka, kuri leidžia pilnai įsitraukti į muziką.

© Deimantės Baubkutės / KaunoZinios.lt nuotr.

8. Pažaislio vienuolynas

Pažaislio vienuolynas – vienas iš įspūdingiausių baroko stiliaus šedevrų. Tai yra ansamblis, kurį sudaro vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia. Šis architektūrinis ansamblis garsėja ne tik religine ir istorine svarba, bet ir menine verte.

Šį vienuolyną 1662 m. įkūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas Kristupas Zigmantas Pacas. Šio projekto architektas buvo italas Džiovanis Batista Frediano. Kitus dekoravimo ir interjero kūrimo darbus atliko kiti italų menininkai, įskaitant ir Džiovanį Merlį ir Mikelandželą Palonį.

Pats vienuolynas pasižymi sudėtingais ornamentais, elegantiškomis linijomis, puošniais fasadais ir freskomis. Šiame muziejuje yra veikiantis vienuolynas, kuriame gyvena Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos rūpinasi vienuolyno priežiūra ir vykdo įvairias religines, kultūrines veiklos formas. Pačiame pastatų centre yra įsikūrusi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia, kuri visiems yra gerai žinoma dėl savo įspūdingo ir didingo kupolo konstrukcijos.

Pažaislio vienuolyne nuo 1996 m. vyksta klasikinės muzikos festivalis. Šis festivalis trunka 3 mėnesius, per kuriuos būna suorganizuojama apie 30 koncertų. Šiuo laikotarpiu galima išgirsti simfoninės, kamerinės ir netgi elektroninės muzikos. Festivalio metu galima išvysti ir garsių atlikėjų. Šiais metais festivalyje pasirodys operos solistas, tenoras Edgaras Montvydas bei pirmą kartą Lietuvoje skambės Jules‘io Massenet opera „Teresė“.

© muziejai.lt archyvo nuotr.

7. Velnių muziejus

Daugelis žmonių jaučia susidomėjimą paslaptingais reiškiniais ir dalykais. Nuo mažų dienų žmonės domisi demonologiniais reiškiniais, seneliai pasakoja pasakas apie velnią ir jo sumaištį keliančius darbus, o tautosakoje galime išgirsti, kaip velnias gali keisti savo pavidalą ir pasiversti į piktą šunį ar vilką. Visus tikrus atsakymus apie velnią galime sužinoti vieninteliame pasaulyje Kauno velnių muziejuje. Šis muziejus taip pat yra įvardijamas kaip A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus.

Muziejus buvo atidarytas dailininko, kolekcionieriaus ir visuomenės veikėjo Antano Žmuidzinavičiaus name, 1996 m. Muziejus yra sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje pusėje yra pristatoma velnių kolekcija, kurią sudaro daugiau nei 3 tūkst. velnių. Daugelis velnių šiame muziejuje yra pagaminti iš medžio. Velnius galime matyti pavaizduotus įvairiuose daiktuose: Užgavėnių kaukėse, lėkštėse, pypkėse, peleninėse ir t. t. Eksponatai pasakoja skirtingas etiologines sakmes, pasakas, kurių klausantis galima sužinoti, kaip atsirado velnias.

Antroje pastato dalyje galime pasižvalgyti po pačio A. Žmuidzinavičiaus memorialinį namą. Čia galima išvysti svetainę, žmonos ir dukters Giedrės kambarius. Šiuose kambariuose lankytojai gali pamatyti, kaip gyveno pats dailininkas. Kiekviena detalė, baldų kompleksai, pianinas, paveikslai ir daug kitų įdomių objektų, kurie nupasakoja tuometinio laikotarpio gyvenimą.

Pasinėrimą į velnių istoriją ir tyrinėjimą padeda sustiprinti spalvų instaliacijos. Visame muziejuje pagal tematiką yra suskirstytos šviesų instaliacijos. Ryški raudona ir juoda spalvos privers lankytojus pasijausti kaip tikrame pragare. Muziejuje yra ir daug kitokių šviesos instaliacijų, bet norint sužinoti, ką jos slepia, reikia apsilankyti ir savo paties akimis pamatyti.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

6. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Nuo senų laikų žmonės ieškojo būdų kaip prailginti gyvenimą, gydyti ligas ir palengvinti skausmą. Daugelis ligų ir negalavimų buvo gydomi žolelėmis iki farmacijos pramonės atsiradimo. Žmonės tyrinėjo gamtą, kad galėtų surasti augalus, gyvūnus, kurie turėtų gydomųjų savybių. Visos žinios buvo užrašomos ir perduodamos iš kartos į kartą. Visi užrašai padėjo formuoti medicinos pagrindus.

Pačiame Kauno senamiestyje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinyje yra įsikūręs Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus. Šis muziejus atvaizduoja, kaip XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje atrodė Lietuvos miesto vaistinė. Muziejuje galima pamatyti 4 skirtingas vaistinės patalpas: receptų kambarį, koktoriją, kambarį, kuriame buvo laikomos vaistingųjų medžiagų atsargos, laboratoriją ir rūsį.

Muziejuje galima pamatyti visus įrankius, kuriais senovėje žmonės gamino vaistus. Daugelis šių įrankių atrodo įspūdingai. Dabartinėse vaistinėse dažniausiai galime pamatyti tik baltas lentynas, kurios yra suskirstytos pagal vaistų rūšis. Muziejuje pateikiama ir daug išsaugotų užrašų bei knygų. Na, o vienas iš įdomiausių reginių šiame muziejuje, tai vaistų pakuotės. Čia galima pamatyti, kaip žmonės XIX a. pabaigoje pakuodavo ir pardavinėdavo vaistus, kurie yra kietosios arba skystos formos.

Komentaras: Šiame muziejuje lankiausi su savo kurso grupe. Studijuoju LSMU, todėl pravartu pamatyti tokį muziejų. Šis muziejus mane tikrai sudomino. Galima pamatyti, kaip vaistai seniau atrodydavo ir kaip jie išsivystė iki šių dienų. Kai buvau ten, pamačiau ir seną odontologinę kėdę. Buvo įdomų palyginti su dabartinėmis odontologų kėdėmis ir visa kita turima įranga. Tai mane labai sužavėjo, nes studijuoju odontologiją. Galėjau savo akimis pamatyti kaip ši specialybė atrodė seniau ir kaip žmonės gydydavosi savo įvairias ligas. Tikrai rekomenduočiau tiems, kurie domisi medicina ir odontologija. – Emma, 22 m., LSMU studentė iš Švedijos.

© Monikos Višinskaitės nuotr. / KaunoZinios.lt

5.  Lietuvos aviacijos muziejus

Šis muziejus yra viena iš svarbiausių lankytinų vietų Kaune. Jis pritraukia žmones, kurie domisi istorija, yra aviacijos entuziastai ir tuos, kurie yra smalsūs viską sužinoti ir pamatyti.

Lietuvos aviacijos muziejus buvo įkurtas 1990 m. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. Per visą šį laikotarpį muziejus sukaupė daugiau nei 20 tūkstančių eksponatų, į kuriuos įeina ir 40 skraidymo aparatų. Be visų aviacijos eksponatų, šiame muziejuje galima pamatyti ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos techniką.

Viena įspūdingiausių vietų šiame muziejuje yra lauko ekspozicija. Čia galima pamatyti skirtingų rūšių lėktuvų, Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekciją, sraigtasparnius, karinių oro pajėgų lėktuvus ir Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus. Tačiau labiausiai akį traukiantis eksponatas muziejuje yra įsikūręs angare. Tai skraidymams tinkanti legendinė „Lituanica“ replika. Ją sukonstravo žinomas aviatorius Vladas Kensgailis. Ši replika buvo pagaminta 1982 m., kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“. Pasivaikščiojimo metu po lauko ekspoziciją pojūčius dar labiau sustiprins skraidantys mokomieji lėktuvai S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Visada besileidžiantis arba kylantis lėktuvas prikausto minias žmonių sekti akimis tolimesnius piloto veiksmus.

Muziejus leidžia patiems lankytojams patirti skrydį. Čia galima išbandyti skraidymo simuliatorius, kurie priverčia kiekvieną pasijausti tikru pilotu. Simuliatorių pagalba galima išmokti nutupdyti lėktuvą, išbandyti kilimo taką ir sklandymą ore.

© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt

4. Kiemo galerija

Ši galerija įsikūrusi Kauno miesto centre, tarp gyvenamųjų namų, kuriuose tarpukario metu gyveno žydų šeimos. Šis išskirtinis ir kūrybingas projektas paverčia paprastus namų kiemus meno erdvėmis.

© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt

Kiemo galerijos kūrėjas yra menininkas Vytenis Jakas. Pats menininkas gyvena tame pačiame name, kurio kieme ir sukūrė meno erdvę. Ant namo sienų jis papasakoja name gyvenusių žmonių istorijas. Daugelis šių istorijų yra tragiškos, jose slypi Antrojo pasaulinio karo metu patirti žmonių išgyvenimai, nuoskaudos ir Holokaustas. Čia galima pamatyti menininko paveikslų, portretų, tapybos kūrinių. Taip pat galima išvysti 6 m ilgio ir 3 m pločio rožinį dramblį. Šio rožinio dramblio neofreską galima pamatyti ir E. Ožeškienės g. 18-18a pastatų sienose. Šį dramblį nutapė pats menininkas Vytenis Jakas. Būtent prie jo daugelis žmonių mėgsta fotografuotis.

© Klaudijos Benosenko nuotr. / KaunoZinios.lt

Kiemo galerijoje gali apsilankyti visi, tai yra nemokama meno galerija. Ji dažnai pritraukia tiek miesto gyventojus, tiek turistus. Svarbu nepamiršti, jog ten gyvena ir žmonės, tad svarbu elgtis kultūringai ir netrukdyti kitų ramybės.

Kiemo galerija populiarina ir skatina viešąjį meną. Tokie projektai apleistas miesto vietas, gatves, namus transformuoja į gyvybingus, istorijos pilnus objektus.

© Arno Aleknos nuotr. / KaunoZinios.lt

3. Kristaus Prisikėlimo bazilika

Ši neapsakomo dydžio bazilika yra didžiausia Baltijos šalyse. Šią bažnyčią pastatyti idėja kilo tarpukario Lietuvoje. Bažnyčios pastatymas turėjo reikšmę ir žinutę, tai buvo padėka už atgautą Nepriklausomybę. Dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo ir vėliau Sovietų okupacijos bažnyčios statymo darbai buvo nutraukti. Okupacijos laikotarpiu bažnyčia buvo transformuota į gamyklą. Tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., prasidėjo bažnyčios statybos ir jų užbaigimas.

Kristaus Prisikėlimo bazilika yra monumentalios ir modernios architektūros objektas.

© Arno Aleknos nuotr. / KaunoZinios.lt

Kiekvieno akį labiausiai patraukia bokštas, kuris yra 70 metrų. Kiekvienas lankytojas gali apsilankyti apžvalgos aikštelėje ant stogo. Tam yra įrengtas ir liftas, kad lankytojai galėtų patogiai užkilti. Iš šios apžvalgos aikštelės atsiveria visa Kauno panorama. Galime grožėtis Kauno gamta, žaluma, senamiesčio gatvėmis, matomas ir Kauno Rotušės bokštas, Santakos parkas, kur susilieja Neris ir Nemunas.

Komentaras: Kristaus prisikėlimo bažnyčia, šioje bažnyčioje lankiausi su savo grupe iš universiteto, kai turėjome lietuvių kalbos pamoką. Tai buvo tikrai graži bažnyčia ir labai tradicinė iš vidaus ir išorės. Iš vidaus ji atrodo kaip daugelis bažnyčių, bet mane labiausiai sužavėjo tos bažnyčios stogas, ypač kai bažnyčia tikrai aukšta ir iš viršaus matosi visas Kaunas ir atsiveria labai nuostabus vaizdas. Tai suteikia ramybę ir jausmą. Šią vietą būtinai reikėtų aplankyti bent kartą būnant Kaune. – Wesam, 24 m., LSMU studentas iš Švedijos.

Centrinio turgaus archyvo nuotr.

2. Centrinis turgus

Tai yra vienas seniausių ir didžiausių turgų Lietuvoje, kuris yra įsikūręs prakybos miestelyje „Urmas“.

Kauno centriniame turguje dirba didžiausia dalis prekeivių. Galima rasti platų šviežių daržovių, vaisių pasirinkimą, žuvies, mėsos pieno produktų bei įvairių kepinių asortimentą. Dažniausiai šiame turguje prekiauja ūkininkai, kurie siūlo natūralius ir ekologiškus produktus iš savo ūkio. Parduodamam maistui yra keliami griežti ir dideli reikalavimai, todėl dėl maisto kokybės ir šviežumo nereikėtų jaudintis.

Išėjus iš Kauno centrinio turgaus, atsiduriate „Urmo“ miestelyje. Čia galite rasti įvairiausių prekių: drabužių, avalynės, aksesuarų, namų apyvokos daiktų, baldų ir elektronikos. Taip pat yra specializuotos parduotuvės, kurios pardavinėja specifinius produktus: sodo reikmenis, statybines medžiagas, sporto įrangą ir t. t.

Jeigu pavargote apsipirkinėti ir išalkote, „Urmo“ miestelyje rasite daug skirtingų restoranų, kuriuose galėsite skaniai pavalgyti.

Komentaras: Šiame turguje lankiausi daug kartų. Nemažai kartų lankiausi Turkijoje, tai man būtent šis turgus Lietuvoje primena didžiuosius turgus Turkijoje. Ten viskas pigu, daug šviežių produktų ir visko galima rasti. Šis turgus visada perpildytas žmonių, ypač vyresniojo amžiaus . Bet aš suprantu, kodėl jis visada toks pilnas žmonių, nes gi čia viską galima rasti. Lankytis man čia tikrai patinka ir žadu sugrįžti dar ne vieną kartą. – Gabriel, 23 m., LSMU studentas iš Portugalijos.

Burger Factory / KaunoZinios.lt nuotr.

1. Burger Factory

Daugelis atvykusių turistų iš užsienio į Lietuvą yra skatinami paragauti tradicinio maisto. Dažniausiai tai būna šaltibarščiai, cepelinai, kugelis. Bet be visų tradicinių įprastų patiekalų, mes galime pasiūlyti kai ką įdomesnio ir nemažiau gardesnio.

„Burger Factory“ yra užkandinė, įsikūrusi Sodybų g. 2. Šioje puikioje, netinklinėje užkandinėje galima paragauti išskirtinių tikro prancūzo gaminamų mėsainių, kurie neabejotinai yra geriausi mieste. Šiuos mėsainius gamina virtuvės šefas Samy Dekli. Šį verslą jis įkūrė kartu su savo žmona Aušra.

Burger Factory / KaunoZinios.lt nuotr.

„Burger Factory“ meniu galime rasti originalių mėsainių su jautiena, kiauliena, vištiena, pagardintų šonine ar kiaušiniu. Būtinai paragaukite atskirai siūlomų padažų. Norint išbandyti kažką naujo, galite paragauti ir šefo gaminamų blynelių, vaflių ir salotų.

Daugelis atvykusių užsieniečių ir lietuvių į šią užkandinę pavalgyti teigia, jog tai yra išskirtinė vieta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Burger Factory / KaunoZinios.lt nuotr.

Ir jeigu jums patiks Mėsainių fabrikėlio patiekalai, nepamirškite pareikšti apie tai paskambindami prie durų esančiu, specialiai tam skirtu varpeliu!

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: