(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Kaip tipiniame Kauno daugiabutyje gyvenančiai šeimai sutaupyti, brangstant elektros energijai, vandeniui ir šilumai? Tėra vienas atsakymas − efektyvus daugiabučių atnaujinimas.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriame prašoma pritarti daugiabučių namų atnaujinimo planui. Planas apima esamų miesto daugiabučių namų ir jų infrastruktūros būklės įvertinimą (įskaitant pastatų nusidėvėjimo preliminarų vertinimą, šilumos suvartojimo efektyvumą, inžinerinių tinklų būklę, kiemų būklė ir pan.) bei kvartalų reitingavimą pagal renovavimo poreikį.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, daugiabučių renovacija nėra Savivaldybės ar Vyriausybės „gudrus planas apiplėšti žmones“, tai techninė būtinybė.

„Pastatas natūraliai dėvisi, todėl kapitalinis remontas privalomas kas 25-30 metų. Kauno daugiabučių namų amžiaus vidurkis – 40 metų! Be to, pastaruosius dešimtmečius jų priežiūra buvo pakankamai prasta, tad techninis jų būklė yra tokia, kaip dar senesnių pastatų. Nesiimant priemonių, namų nudėvėjimas pasieks tokia kritinę ribą, kai juos atstatyti bus nebeįmanoma arba netikslinga. Ir už tai yra atsakinga ne valstybė, o patys pastatų savininkai“, − pabrėžė R. Gatautis.

Patvirtinus planą sektų vieno ar kelių daugiabučių namų kvartalų pilno atnaujinimo pilotinis projektas, apimantis ne tik pastatų atnaujinimą, bet ir to kvartalo inžinerinių tinklų (šilumos, vandens, elektros, gamtinių dujų) renovaciją, automobilių parkavimo, vaikų žaidimo aikstelių, želdinių, apšvietimo, atliekų šalinimo įrangos sutvarkymą. Šio projekto esmė − išryškinti ir rasti principinius sprendimus problemoms galinčioms iškilti kvartalo atnaujinimo procese. Vėliau ši patirtis būtų panaudojama atnaujinant kitus Kauno daugiabučių namų kvartalus.

Kaune iki 2009 metų pabaigos buvo renovuoti tik 35 daugiabučiai namai (dalis iš jų tik dalinai) iš 1485 sovietmečio laikotarpiu statytų stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų. Iš viso Kaune yra apie 5000 daugiabučių namų, iš jų 62 proc. nerenovuoti ir dar 20 proc. namų − nerenovuoti ir stipriai apleisti.

Nacionalinė būsto strategija numato, kad iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota ne mažiau kaip 70 procentų daugiabučių namų. Siekiant didžiausio efekto ir pirmenybę teikiant dideliems sovietinaims daugiabučiams, kaune kasmet turėtų būti atnaujinama apie 120 namų. Tokio masto procesą būtina racionaliai planuoti.

Palyginimui (2009 m. gruodžio duomenimis, kai šilumos kaina buvo 20,67 ct/kWh), kaunietis gyvenantis nerenovuotame daugiabutyje, 60 kv. metrų bute, mokėjo apie 319 litų per mėnesį už šildymą, o žmogus gyvenantis renovuotame daugiabutyje, to pačio ploto bute, sumokėjo tik 122 litus (t.y. 2,6 karto mažiau!). Taigi, šiuo atveju, renovuotame daugiabutyje gyvenantis asmuo arba šeima per mėnesį sutaupė 197 litus.

Kauno pilotinio projekto parengimo tikslas: parengti vieno ar kelių miesto daugiabučių gyvenamųjų kvartalų atnaujinimo, apimančio pastatų, inžinerinių tinklų (šilumos, vandens, nuotekų, elektros, dujų) atnaujinimą, kiemų gerbūvio sutvarkymą (automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelių, praėjimų, apšvietimo, želdinių, apsaugos įrangos, komunalinių atliekų konteinerių vietų įrengimą) projektą.

Masinis, racionaliai suplanuotas, daugiabučių atnaujinimo procesas leistų sumažinti finansines investicijas ir darbų trukmę. Tipinių daugiabučių atnaujinimas leistų atpiginti techninių projektų ir kitų dokumentų rengimą, nes Kaune yra daug to paties tipo daugiabučių namų (pvz.111-120K-32 tipo devynaukščių net 100 vnt.). Tokiu atveju pakaktų parengti vieną ar kelis tipinius projektus ir dokumentų paketą būtų galima tiražuoti.

Vykdant pilotinį projektą turėtų būti išnagrinėtos neaiškios situacijos, keblumai ir pateikti sprendimai techninių, administracinių, leidimų gavimo bei techninės priežiūros klausimais. Anot R. Gataučio, Savivaldybės pagrindinis vaidmuo – būti šio proceso koordinatore. „Savivaldybės misija – ne užsiimti pastatų renovacija, o padėti planingai vykdyti šį procesą turto savininkams – t.y. daugiabučius namus atnaujinti turi butų savininkai, inžinerinius tinklus – jų valdytojai. Savivaldybė turėtų prisidėti rengiant detaliuosius planus ir efektyviai koordinuojant procesą“, − pabrėžė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis.

Viena didžiausių problemų, trukdančių daugiabučių atnaujinimui yra daugiabučių namų bendrasavininkų nesugebėjimas susitarti tarpusavyje ir su administratoriais, kaip tvarkyti bendrąją nuosavybę. Todėl būtina skatinti ir padėti steigtis daugiabučių namų butų savininkų bendrijoms, galinčioms priimti sprendimus, tame tarpe, ir dėl daugiabučių atnaujinimo. Pilotiniame projekte numatyta speciali bendrijų kūrimo skatinimo programa.

Kitas svarbus uždavinys savivaldybei – išnagrinėti galimybes ir parengti priemones, leisiančias užtikrinti daugiabučių renovavimo projektų vykdymo darbų kokybę ir kontrolę.

Energetikos ekspertų teigimu, pradėjus planingai įgyvendinti daugiabučių atnaujinimo programą, miesto gyventojai taps geriau informuoti apie pastatų atnaujinimo būtinybę ir naudą. Gerės pastatų techninė ir estetinė būklė, mažės išlaidos šildymui, kompensacijų mažas pajamas gaunančioms šeimoms poreikis. Gerės atnaujintų mikrorajonų estetika, gyvenamoji ir socialinė aplinka, augs atnaujinto būsto vertė. Daugiabučių atnaujinimo procesas sukurs papildomas darbo vietas, padidins miesto biudžeto įplaukas. Ir visa tai darys labai teigiamą įtaką miesto ir miestiečių gyvenimui.

Daugiabučių namų atnaujinimo programai įgyvendinti ir finansuoti įsteigtas Kontroliuojantysis fondas, kuris suformuotas pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (Joint European Support for Susstainable Investment in City Areas) iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, tarptautinių institucijų ir finansuotojų lėšų. Šia finansinės inžinerijos priemone Europos Sąjungos šalys narės gali panaudoti 2007-2013 m. laikotarpiu.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: