Gintarė Skaistė. ELTA / Andriaus Ufarto nuotr.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad negalėdama pagrįsti dalies savo išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje, nusprendė jai pervesti beveik 14 tūkst. eurų.

„Savaitgalį paskyriau banko išrašų analizei ir peržiūrėjau savo pastarosios 2015–2016 metų savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpio duomenis. Apskaičiavau, kad pagrindžiamų išlaidų, kurios atitiktų tarybos reglamente numatytas galimas išlaidų kategorijas (transportas, paštas, ryšiai, kanceliarinės prekės), suma sudaro 77,38 proc. man tuo laikotarpiu pervestų lėšų, skirtų tarybos nario veiklai vykdyti.

Didžioji dalis išlaidų yra kuro ir pašto paslaugų pirkimas. Likusiai daliai, kuri mokėta grynais, įrodymų neturiu, kadangi 7–8 metų senumo atsiskaitymo čekių neišsaugojau.

Suprasdama, kad be įrodymų negaliu pagrįsti dalies savo tuometinių išlaidų, apsisprendžiau tą sumą pervesti Kauno miesto savivaldybei“, – pirmadienį feisbuke paskelbė ministrė.

G. Skaistė teigė apgalvojusi ir savo dar ankstesnių dviejų kadencijų darbą taryboje. Ji priminė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas ėjo nuo 2007 m. iki 2016-ųjų – 9,5 metų.
„Išsamios informacijos neturiu dėl pasikeitusių banko sąskaitų, kortelių. Visgi, tikėtina, kad ankstesnių kadencijų metu bankų išrašuose matomos konkrečių kategorijų išlaidos sudarytų panašią dalį nuo savivaldybės pervestos sumos veiklai vykdyti. Todėl savivaldybei pervedu 30 proc. gautų išmokų savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti už 2007–2016 metus.

Viso pervedama suma yra 13 992 eurai. Ar aš šią sumą buvau pasisavinus neteisėtai? Ne. Tiesiog šiandien aš nebeturiu popierinių įrodymų, todėl pervedu šias lėšas Kauno miesto savivaldybei.
Jaučiu atsakomybę už tai, kad anuomet kritiškai neįvertinau egzistuojančios atsiskaitymo už išlaidas tvarkos. Atsiprašau visų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija. Tikiuosi Seimas artimiausiu metu susitelkęs įneš į šią sistemą pilną skaidrumą ir aiškumą“, – nurodė G. Skaistė.

ELTA primena, kad savivaldos lėšų piktnaudžiavimo skandalas kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas gegužės mėnesį paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.

Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, pirmadienį pranešta, kad premjerė prezidentui pateikė jos atsistatydinimo prašymą.

Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai G. Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.

Penktadienį posėdžiavęs konservatorių partijos prezidiumas dėl kilusio savivaldos lėšų panaudojimo skandalo priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus.

I. Šimonytė savaitgalį koalicijos partneriams taip pat patvirtino, kad tuo atveju jei Seimas nepalaikytų pirmalaikių rinkimų paskelbimo, ministrė pirmininkė po NATO viršūnių susitikimo ketintų teikti savo atsistatydinimą.
Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

ELTA

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: