Asmenims, turintiems judėjimo negalią, socialinis būstas suteikiamas be eilės, vėliau sudaroma galimybė šį būstą pritaikyti šių žmonių poreikiams.
„Savivaldybė neturi specialiai judėjimo negalios kamuojamiems žmonėms pritaikytų būstų. Jei atsiranda tuščias butas pirmame aukšte, pirmiausia jį siūlome neįgaliajam. Tada jis pats sprendžia, ar tas būstas jam tinka. Atsižvelgiame ir į būsto plotą. Jeigu būna laisvas vieno kambario butas, žiūrime, kad jo plotas būtų kuo didesnis”, – teigia Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vyriausioji specialistė Zita Ašeriškienė.
2011 m. socialinis būstas buvo skirtas vienam judėjimo negalią turinčiam asmeniui, šiais metais – taip pat vienam. Dar du asmenys yra pateikę prašymą, kad jiems būtų suteiktas savivaldybei priklausantis būstas. Iš viso pernai kauniečiams buvo suteikti 42, šiemet – 12 socialinių būstų.
Kasmet iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programai. 20 proc. šiai programai reikalingų lėšų skiria Kauno miesto savivaldybė.
Pernai pasibaigus Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programai, šiemet sprendimai priimami vadovaujantis Neįgaliųjų būsto pritaikymo aprašu. Jame numatyta, kad būstas judėjimo negalią turintiems žmonėms gali būti pritaikytas atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą. Visiškai nejudančiam neįgaliojo poreikiams pritaikomas būsto vidus. Įrengiama nejudančio žmogaus maudymui pritaikyta vonia, kambarys pertvarkomas taip, kad lovoje gulinčiam žmogui būtų patogu pasiekti reikalingus daiktus.
Kitaip pertvarkomas butas ir aplinka neįgaliesiems, kurie gali vežimėliu judėti kambaryje ir lauke. Dar kiti reikalavimai keliami būsto pritaikymui, kai asmuo juda vaikštynės pagalba. Neįgaliojo poreikiams pritaikytas būstas ir aplinka leidžia asmeniui laisviau judėti, mokytis, dirbti ne tik patiems, bet ir jų globėjams.
Kasmet Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija tvirtina eilę, pagal kurią būstai pritaikomi prašymą pateikusiems neįgaliesiems. Apraše yra įvardintos 5 prioritetinės būsto pritaikymo neįgaliesiems grupės.
Pirmai grupei priklauso vaikai nuo 7 iki 24 metų, antrai – vyresni nei 24 metų, bet besimokantys asmenys, trečiai – dirbantys neįgalieji. Ketvirtoje grupėje yra vieniši negalią turintys asmenys. Į penktą grupę įtraukti du neįgalūs kartu gyvenantys asmenys, taip pat neįgalusis, auginantis nepilnametį vaiką.
„Jeigu žmogus priklauso vienai iš jų, jam suteikiama pirmenybė. Dėl to dažnai tenka susidurti su kitų neįgaliųjų priekaištais, kad tenka net kelerius metus laukti eilėje. Kaip kam tai gali atrodyti neteisinga, tačiau tokia yra tvarka, kuria mes privalome vadovautis”, – pasakojo Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Alma Pauraitė.
Pernai neįgalių poreikiams pritaikyta 16 būstų. Šiuo metu būsto pertvarkymo laukia dar apie 75 neįgalieji. Šių metų sąrašą komisija patvirtins iki birželio 1 d.
Būsto pritaikymo neįgaliesiems programą Kauno savivaldybės tarybos sprendimu vykdo Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras. Neįgalieji, gyvenantys tiek socialiniuose, tiek privačiuose būstuose ir norintys dalyvauti programoje, pirmiausia turi pateikti prašymą šiam centrui.
