Trečius metus besitęsiantis karas Ukrainoje bei prievolė remti Kremliaus režimo interesus dalies verslininkų neatbaido nuo finansinių ryšių su valstybe agresore, teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis. Siekdamos sumažinti kylančias rizikas, kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius Rusijoje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo“, – rašoma ketvirtadienį paviešintame dokumente.
Pastebima, kad veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas. Kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti.
„Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos investuotojų valdoma įmonė Rusijoje, kurios atstovai kaip Rusijos delegacijos nariai Maskvoje vykusiame susitikime su Kubos pramonės ministru aptarė Rusijos investicijas Kuboje. Po šio susitikimo Kubos ambasada Maskvoje išplatino oficialų pranešimą apie Rusijos ir Kubos stiprinamus ryšius maisto pramonės srityje“, – pateikiama AOTD ir VSD ataskaitoje.
Nenutraukė ryšių su „Rosatom“
Vertinime dar pažymima, kad beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos korporacijos „Rosatom“ kompanijomis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė.
„Pagrindiniai motyvai bendradarbiauti su „Rosatom“ – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ vykdomuose projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą. Ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti palaikomus kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Su „Rosatom“ kompanijomis bendradarbiaujančios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos srityje veikiančiomis kompanijomis Vakarų šalyse“, – rašoma dokumente.
Pastebima, kad tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.
„Ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ kompanijomis nuslepiami. Žvalgybos vertinimu, nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių kompanijų dalyvavimas IAE projektuose, labai tikėtina, trikdytų sėkmingą jų įgyvendinimą ir lemtų jų vėlavimą, trečiosios šalys įgytų galimybių gauti neviešos informacijos apie IAE vykstančius procesus ir technologinius reaktorių išmontavimo sprendimus“, – dėstoma vertinime.
Pati „Rosatom“ ir su ja susijusios kompanijos siekia įgyti prieigą prie IAE eksploatavimo nutraukimo procesų – ieško būdų dalyvauti IAE pirmojo ir antrojo blokų reaktoriaus šerdžių ir kitų reaktoriaus sistemų išmontavimo projektuose. Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ struktūrose veikiančios kompanijos supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti šiuose projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams.
Jų strategija – į projektus įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su korporacijos kompanijomis ar jas valdantys asmenys turėjo asmeninio pobūdžio ryšių su „Rosatom“ korporacijos atstovais.
Rusijos valstybinė branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat Rusijos technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo. Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – rašoma ataskaitoje.
Domisi strategiškai svarbiais sektoriais
AOTD ir VSD taip pat pažymi, jog Rusijos ir Baltarusijos subjektai domisi situacija Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose.
„Rusijos ir Baltarusijos subjektai turi interesų įgyti prieigą prie Lietuvai strategiškai svarbios infrastruktūros ar turėti įtakos strategiškai svarbiuose šalies ūkio sektoriuose. Rusija yra itin suinteresuota rinkti informaciją apie pažeidžiamas strateginės infrastruktūros vietas, situaciją strategiškai svarbiuose sektoriuose veikiančiose kompanijose, jų įgyvendinamus projektus.
Nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys sandoriai ar investicijos į strategiškai svarbius sektorius užkardomi remiantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. Vienas esminių kriterijų vertinant investuotojo ar sandorio šalies atitiktį nacionalinio saugumo interesams – riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys buvę ar esami ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“, – teigiama dokumente.
Ten pat priduriama, kad investicijų į strategiškai svarbius sektorius ar strategiškai svarbių sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimas – tęstinis procesas.
„Yra atvejų, kai rizikų kyla investuotojui jau pradėjus vykdyti veiklą ar įgyvendinant sutartą sandorį. Pavyzdžiui, investuotojas ar sandorio šalis nusprendžia bendradarbiauti su fiziniais ar juridiniais asmenimis Rusijoje ar Baltarusijoje, užmezga naujus ar atnaujina turėtus ryšius. Šių šalių subjektai, pasinaudodami tokia situacija, siekia gauti informacijos apie pažeidžiamas Lietuvos strateginės infrastruktūros vietas, turėti galimybę daryti įtaką įgyvendinamiems projektams, įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros.
Vienas iš tokių rizikų pavyzdžių – transporto sektoriuje veikianti įmonė, turėjusi ryšių su Baltarusijos įmonėmis – valstybiniu institutu „Belželdorprojekt“ ir įmone „Želsviazprojekt BR“. Kompanija, vykdydama strategiškai svarbų projektą, atnaujino kontaktus su šių Baltarusijos subjektų darbuotojais ir pasitelkė juos projekto užduotims vykdyti, bandydama tai nuslėpti nuo projekto užsakovo. Taip Baltarusijos subjektai įgijo prieigą prie informacijos apie vykdomą projektą ir dalį inžinerinių jo sprendinių. Identifikavus kompanijos bendradarbiavimą su Baltarusijos subjektais, jos dalyvavimas strategiškai svarbiuose projektuose buvo užkardytas“, – nurodė ataskaitos autoriai.
Pasak jų, labai tikėtina, kad Rusijos ar Baltarusijos subjektai, siekdami trikdyti strategiškai svarbios infrastruktūros objektų darbą ar gauti neviešos informacijos apie ją, bandys panaudoti kibernetinius pajėgumus ar pasinaudoti strategiškai svarbių įmonių personalo pažeidžiamumais.
„Rizikos veiksnys – strategiškai svarbiuose objektuose dirbančių asmenų kelionės į Rusiją ar Baltarusiją, sudarančios galimybes šių valstybių žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – priduriama dokumente.
Edgaras Savickas (ELTA)
