Lietuvos zoologijos sode šventė. Atidarytas atnaujintas korsakų (stepinių lapių) voljeras. Dar viena gera naujiena – nuo šiol egzotiškąsias ir lankytojų numylėtas žirafas bus galima lankyti ir žiemą. Atidaryta patalpa, kurioje didžiausiais žemės žinduoliais galima bus grožėtis ištisus metus. Renginio metu taip pat buvo siūloma aplankyti ir meškėnus, snieginius leopardus, muntjakus bei ruonį Kajų.
Oficialiai korsakų voljerą atidarė žymus televizijos laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas ir šių gyvūnų bendrapavardis Paulius Korsakas. Jis džiaugėsi, kad korsakai nėra nei tarakonai, nei žalčiai. Korsakai juk labai smalsūs, draugiški, taupūs ir išdykę gyvūnai. Zoologijos sodo darbuotojai pasakojo, kad šios lapės maisto likučius užsikasa, o kartą iškasė tokią duobę, kad žmogus atėjęs jas pamaitinti net įkrito. Lapės yra plėšrūnai, šuninių šeimos gyvūnai. Šios lapės vidutiniškai susilaukia 5 palikuonių, o gyvena apie 13 metų. Stepinių lapių didžiausia populiacija yra Pietų Azijoje. Naujai atrestoruotame baltojo lokio Kasparo voljere gyvens 10 tokių lapių. Šis voljeras pastatytas 1958 metais. Pirmieji čia apsigyveni baltieji ir Himalajų lokiai.
Dabar šis voljeras puikiai pritaikytas gyventi stepinėms lapėms. Erdvesni namai su natūraliai pritaikytomis gamtos salygomis pavadinti ,,Kurortu” . Specialiai korsakams liaudies meistras Aurimas Mineikis pagamino medinius namelius. Po voljero atidarymo lankytojai galėjo užeiti į vidines šio pastato patalpas, kuriose anksčiau gyveno lokiai. Rekonstrukcijos darbai kainavo kainavo apie 25 tūkst. litų, kuriuos skyrė Aplinkos ministerija.
Lietuvos zoologijos sode žirafos pradėjo gyventi nuo 1980 metų. Šiuo metu čia yra dvi žirafos. Gudrutis gimė 2004m. birželio 11d., o Solo 1998m. gruodžio 29d. Kaip ir žmogus, taip ir kiekviena žirafa turi savo išskirtinumą t.y. savo vis kitokį kailio raštą, kuris leidžia gyvūną atpažinti. Šie žinduoliai sveria apie 1200 kg, o ūgis maždaug apie 5-6 m. Gimęs jauniklis nukrenta iš 2 metrų aukščio, tačiau tai jam visiškai nepavojinga. Naujai įrengtose patalpose žirafos negirdi žmonių, tačiau juos mato. Anksčiau jos buvo įpratusios, kad lankytojai yra žemiau, o dabar jie yra žirafų akių lygyje ir tai jas šiek tiek glumina. Be kompleksinių parašų žirafoms, šios ilgakaklės valgo žolės granules, kukurūzų miltelius bei daržoves ir vaisius, pavyzdžiui, bananus ir obuolius. Taip pat neatsisako svogūnų bei petražolių.
Gavus papildomų lėšų iš Aplinkos ministerijos zoologijos sode prasidėjo remontai, kurie skatins lankytojus atvykti ir šaltuoju metų sezonu. Prie darbų įgyvendinimo prisidėjo ir žmonės aukodami zoologijos sodui pinigus per paramos akciją ,,Pirk dramblį”. Nuo gegužės mėn. jau suremontuotas stumbrų voljeras, plėšriųjų paukščių paviljono stogas, žirafyno lankytojų patalpos, lapės ir korsakai perkelti į naujus erdvius voljerus, atnaujinta siurblinė. Šiuo metu remontuojami beždžionės Mundžio namai. O pirmadienį zoologijos sodas sulauks ir naujojo gyventojo. Iš Ispanijos atvyks mažasis begemotas, kuris bus porelė čia jau gyvenančiai Coliukei.
© Živilės Žilionytės nuotr. / KaunoZinios.lt
