Didinga senosios Lietuvos bankininkystės dvasia juntama senuosiuose Lietuvos banko rūmuose Kaune, Maironio ir Kristijono Donelaičio gatvių sankirtoje.
Įžengus į “Pinigų muziejų” lankytoją sužavi savotiška prabanga. Ekspozicijos, interjeras – matomas vaizdas tiesiog keri savo gražumu. Užsukę lankytojai išgirs išsamų Rūtos Kupraitienės pasakojimą apie pinigų ir bankininkystės istoriją, galės klausti visko, kas bus įdomu ar neaišku. Čia yra operacijų salė, kurioje įrengti autentiški krėslai. Salė suskirstyta į lankytojų aptarnavimo kabinas.Čia lankytojų laukia pinigų kolekcijos, viskas nuo pirmų monetų, popierinių banknotų iki šių dienų pinigų egzempliorių. Negana to, visi norintieji gali apžiūrėti kitus ten esančius kambarius, išvysti bent nedidelę dalelę išlikusių istorinių vertybių.
Pirmąjame muziejaus aukšte išgirsite istoriją apie banko atsiradimą, galėsite pasigrožėti gausybe monetų, pamatyti interjero detales, kurios šiuo metu yra atrestauruotos, tačiau remonto darbai nesugadino ir nepakeitė pirminės muziejaus išvaizdos.
Pakilus į antrąjį aukštą, sužinosite kokį kelią nukeliavo litas, kol įgavo dabartinę išvaizdą ir vertę. Pamatysite daugybę kolekcinių monetų, iš kurių daugelį greičiausiai matysite pirmą kartą. Išvysite kaip atrodo sutarkuoti pinigai – dabar naikinant litus, jie nedeginami, o sutarkuojami ir supakuojami į maišelius. Tokia pinigų naikinimo funkcija įvestadėljų gamyboje naudojamų kenksmingų medžiagų, kurios patekusios į aplinką, gali sukelti neigiamas pasėkmes. Taip pat norinčiuosius gidė galės nuvesti į posėdžių salę, kurioje yra išlikes autentiškų baldų komplektas.
Na o trečiąjame “Pinigų muziejaus” aukšte, kadaise gyveno pirmasis banko valdytojas V. Jurgutis, kylant laiptais, praeisite pro istorinį liftą, įkurtą 1936 m., tačiau tebeveikintį nuo banko įkūrimo pradžios. Šiuo metu, buvusiame valdytojo kambaryje įsikūrusi administracija, tačiau kaip jau minėjau, baldai (stalai, veidrodžiai, spintos, lošimo staliukas su krėslais), visos interjero detalės – nepakitę.
Banko pastato įėjimą iš Maironio gatvės pusės puošia šešios puskolonės ir keturi bronziniai žibintai. Vestibiulis papuoštas juodomis marmūro kolonomis ir krištoliniais sietynais. Banko sienas puošia dvidešimt įžymių to meto lietuvių dailininkų – A. Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko, J. Vienožinskio, J. Mackevičiaus ir daugelio kitų – kūrinių. Dabar čia veikia Lietuvos banko Kauno skyrius, o dalis patalpų išnuomuota Ūkio bankui.
Nors muziejaus darbo laikas nurodytas tik dvi dienos per savaitę, tačiau visi besidomintys istorija, gali apsilankyti šiame muziejuje ir kitomis dienomis, tereikia telefonu iš anksto susitarti dėl susitikimo.
