Privataus darželio-mokyklos vadovas Gediminas Kaminskas / Organizatorių archyvo nuotr.

Kauno mieste besikuriančio naujo privataus darželio-mokyklos vadovas Gediminas Kaminskas pedagogo darbą laiko viena prasmingiausių profesijų ir žada, jog naujojoje ugdymo įstaigoje vaikas bus ugdomas visapusiškai: ir akademine, ir socialine-emocine prasme.

Keliolika metų Vilniuje sėkmingai veikusiam „Pažinimo medžio“ darželių ir mokyklų tinklui priklausanti ugdymo įstaiga Kaune duris atvers 2021 m. rugsėjį ir formuos ikimokyklines, priešmokyklines grupes bei 1-ąją klasę.

G. Kaminskas – lituanistas, programos „Renkuosi mokyti“ bei ISM „Švietimo lyderystės“ magistrantūros studijų absolventas – pedagogo darbą vadina vienu prasmingiausių darbų, kuriame junta didelį pasitenkinimą.

Tai vienas tų darbų, kuriame, ko gero, stipriausiai galiu prisidėti prie ateities kūrimo“, – sako jis.

Dėl ko reikia tokį didelį dėmesį skirti vaikų bendrosioms ir socialinėms-emocinėms kompetencijoms?

Visų pirma todėl, kad užaugęs žmogus yra ne informacijos bankas, o visapusiška asmenybė. Jam reikalingos ne tik žinios, bet ir gebėjimas bendrauti, užjausti, dirbti komandoje, naudoti kūrybiškumą sprendžiant realias problemas. Žinias bet kada gyvenime galima papildyti, todėl dar mokykloje svarbu išmokti jas rasti ir kritiškai vertinti, o socialinėms-emocinėms kompetencijoms pagrindai padedami vaikystėje.

Kitas dalykas mokslininkai jau ne vienerius metus įvairiais aspektais tiria socialinių-emocinių kompetencijų įtaką akademiniams pasiekimams ir patvirtina neabejotiną ryšį. Pavyzdžiui, vienas 2014 m. tyrimas teigia, kad, sėkmingai lavindami šiuos įgūdžius, vaikai vėliau geriau skaito ar skaičiuoja.

Todėl turime mokyti vaikus ne tik daryti, bet ir kaip tai daryti. Mano įsitikinimu, žmogus būtent mokykloje turėtų pradėti ruoštis ir darbo rinkai, ir gyvenimui šeimoje, bendruomenėje.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kokio amžiaus vaikų socialines-emocines kompetencijas jau galima kryptingai ugdyti?

Bet kokio amžiaus, net einančių į darželį, o mokykloje, mano galva, tai tiesiog būtina. Kuo anksčiau pradedama, tuo daugiau vaikai išmoksta. Be to, būtent grupėje, o ne pavieniui vaikai geriausiai mokosi išsakyti jausmus, jaustis svarbūs ir atsakingi – priklausantys bendruomenei.

Gal galėtumėte įvardinti, kokias pagrindines švietimo problemas matote Lietuvoje?

Man asmeniškai vienas didesnių iššūkių atrodo mokytojų profesinis tobulėjimas. Šis procesas Lietuvoje vis dar yra gana formalus, be struktūruoto grįžtamojo ryšio ir naudos ar pokyčio pamatavimo. Man patiktų matyti mokytojų akademijas ir koncentravimąsi į konkretesnių įgūdžių ugdymą pagal konkrečius poreikius.

Dažnai kalbame apie aktyvaus mokymosi metodus, bet jie, panašu, neišbandomi su pačiais mokytojais, kad jie pajustų, kas, kaip ir, svarbiausia, kodėl veikia. Ypač vyresniems mokytojams reikia ne dar daugiau teorijos, o kuo daugiau labai konkrečios praktikos, kad patyrę pedagogai galėtų panaudoti sukauptas žinias ir jaustų dar didesnę savo darbo prasmę.

Norisi paminėti ir ugdymo tikslus. Paprastai jie susiję tik su galutiniu vertinimu, egzaminais. Labiausiai vaiko pažangą atspindėtų ne tik žinių patikrinimas, bet ir kaupiamas asmeninis portfelis iš kelerių metų (pvz., 9-12 kl.) kūrybinių, rašto darbų, tarpinių testų, referatų ir pan. Manau, kad žinojimas, jog galutinį vertinimą lemia ne tik trys valandos egzamino, bet kelerių metų įdirbis, vaikams keltų kur kas mažiau streso, ir, apskritai, tai būtų teisingiau mokinio atžvilgiu.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kodėl, jūsų vertinimu, Kaune reikia naujos mokyklos?

Tai antras pagal dydį šalies miestas, jame gyvena daug įvairaus amžiaus mokinių. Nemažai šeimų renkasi privačias mokyklas ne dėl prestižo, o ieškodami platesnio ugdymo turinio. Kaune privačių mokyklų yra pakankamai nemažai, tačiau iki šiol trūko mokyklos su stipria visapusiško ugdymo pakraipa.

Be to, pats gyvendamas Kaune matau, kad miesto centre yra nemažai puikių gimnazijų, tačiau trūksta pradinių mokyklų. Todėl labai džiaugiuosi, kad nuo rugsėjo atversime duris miesto širdyje.

Jūs ir „Pažinimo medis“. Kodėl būtent ši mokykla?

Mintys apie kitokią mokyklą prasidėjo gerokai iki pažinties su „Pažinimo medžiu“. Kadaise dirbdamas lietuvių kalbos mokytoju vis pagalvodavau, kad be dalykinių žinių ugdymo trūksta nuoseklios, vieningos sistemos, kuri šalia akademinių dalykų ugdytų ir vaikų kūrybiškumą, emocinį raštingumą. Greičiausiai galvodamas, jog vieną dieną pats norėsiu imtis atsakomybės už pokytį, baigiau ISM švietimo lyderystės studijas.

Išgirdęs mano samprotavimus apie tai, kokią mokyklą įsivaizduoju, „Renkuosi mokyti“ bendramokslis pakvietė apsilankyti jo mokykloje „Pažinimo medis“. Atvykęs mačiau laimingus vaikus. Suintrigavo mokyklos sėkmės receptas, kurį netrukau išsiaiškinti čia dėmesys skiriamas ne tik žinioms, bet ir asmenybei, bendrosioms kompetencijoms ir emociniam intelektui. Holistinis asmenybės ugdymas man seniai buvo patrauklus.

Šis apsilankymas leido pagaliau aiškiai įvardinti, ko pasigesdavau kitose mokyklose – didesnio dėmesio vaikų emocijoms, sistemingo socialinių įgūdžių lavinimo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo. „Pažinimo medyje“ dirbama pagal mokyklos komandoje išvystytą 4S (4 santykių arba 4 kompetencijų) modelį, kuris taikomas ugdyme nuo darželio iki vyriausių klasių ir yra patvirtintas KTU mokslininkų – šių kompetencijų ugdymas atliepia globalius švietimo sektoriui keliamus uždavinius. Taip pat čia vykdoma autorinė mokyklos steigėjos ir mokyklos psichologės sukurta SEKU (socialinių emocinių kompetencijų ugdymo) programa, kurią lydi pedagogų mokymas, kassavaitinės mokytojų ir psichologų supervizijos.

Gilinimasis į ugdymą šioje mokykloje virto svajone atvežti per keliolika metų sukauptą „Pažinimo medžio“ patirtį į Kauną. Svajonė, kaip matyti, virsta realybe.

*Partnerių turinys*

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: