Karo pabėgėliai – viena plačiausiai diskutuojamų temų pastarosiomis savaitėmis visame pasaulyje, Lietuva taip pat ne išimtis. Internete kuriasi grupės, skatinančios palaikyti, galima netgi užpildyti savanorio anketą ir realiais darbais prisidėti prie geresnio karo pabėgėlių gyvenimo kūrimo Lietuvoje, kuriasi ir tokios, kurios skatina neapykantą bei smerkia valdžios sprendimus. Kasdien šia tema parašoma bent keletas straipsnių, kuriuos skaitytojai, išreikšdami savo poziciją karo pabėgėlių priėmimo į Lietuvą klausimu, aktyviai komentuoja bei dalinasi, o dalinimuisi randa ir mažiau išmanių, bet ne mažesnį srautą žmonių pritraukiančių būdų.
Štai praėjusią savaitę ant vieno populiaraus mėsos gaminių kiosko, esančio Vilijampolėje, Varnių g, stiklinės sienos atsirado bauginantys „Vakaro žinių“ ir „Kauno dienos“ straipsniai apie būsimą katastrofišką pabėgėlių situaciją Lietuvoje. „Vakaro žinių“ straipsnio antraštė iškart patraukia praeivių ir pirkėjų dėmesį, ji skelbia, kad „Pabėgėlius apipilsime po 600 € per mėnesį”. Straipsnio autorius teigia, kad „mūsų priimamais pabėgėliais bus rūpinamasi labiau nei savais žmonėmis. Kiekvieno pabėgėlio gyvenimas Rukloje kainuos po 600 eurų per mėnesį. Ir dar pridėsime šimtą kitą smulkioms išlaidoms“. „Vakaro žinių“ straipsnyje aiškiai formuojama neigiama nuomonė apie karo pabėgėlius, teigiama, kad po Vengrijos ir Serbijos sienos uždarymo, „nelegalūs migrantai bando į šalį įsiveržti jėga, pareigūnus apmėtė buteliais. Prieš juos riaušių policija panaudojo ašarines dujas, pasienyje dislokuotos ir vandens patrankos“. Pridedamas ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės komentaras, tiksliau, jo dalis, kuriame ji nurodo, kiek lėšų per metus planuojama skirti pabėgėliams, perkeltiems iš Graikijos ar Italijos. Minimos tūkstantinės sumos, klausime straipsnio autorius pabrėžia, kad „Daugelio senjorų pensijos nesiekia nė 300 eurų, trečdalis žmonių gyvena iš minimalios, 325 eurus siekiančios naudos“.
© Renatos Mosiejūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Pastebėjau, kad prieš užeidami pirkėjai tikrai perskaito straipsnį, na, jei ne visą, tai bent jo antraštę, ir taip susidaro klaidingą nuomonę apie išmokų sumas, kurios bus skiriamos atvykėliams. Pakalbinau keturis pirkėjus, kurie lankėsi kioske ir skaitė straipsnį, ir paklausiau, ką mano apie tokios sumos skyrimą. Visi kaip susitarę tvirtino, kad tai yra per daug, kad valstybė pirmiausia turėtų pasirūpinti savo žmonėmis, o tik vėliau svetimšaliais, jie buvo įsitikinę, kad kiekvienas karo pabėgėlis gaus 600 eurų sumą „į rankas“. Tačiau kai pasakiau, kad reali suma, kurią gaus pabėgėliai, sieks vos 70 eurų, nes likusi suma bus skiriama apgyvendinimo, maisto, kalbos mokymo ir kitoms išlaidoms, jie nustebo ir atsakė, kad to nežinojo. Nežinojo todėl, kad straipsnis to nerašė.
© Renatos Mosiejūtės nuotr. / KaunoZinios.lt
Į mėsos kioską užėjau siekdama išsiaiškinti, kokios pozicijos karo pabėgėlių klausimu laikosi jo savininkas bei darbuotojos, kodėl ir kieno iniciatyva šis straipsnis atsirado ant kiosko sienos, ar nebijo prarasti suklaidintų pirkėjų, kaip jie vertina lietuvius, Antrojo pasaulinio karo metais traukusius gyventi į Ameriką, ir ką apskritai mano apie mūsų tautiečius emigrantus, kurie vietinių akimis dažnai atrodo kaip barbarai. Tiesa, pardavėja nebuvo nusiteikusi bendrauti, sakė, kad savo nuomonės šiuo klausimu nekomentuos. Pavyko išsiaiškinti, kad straipsnį pakabino ne pardavėjos, o atvykęs mėsos gaminių kiosko savininkas, tačiau pardavėja teigė, kad duoti jo kontaktinius duomenis jai yra griežtai draudžiama.
Taip pat skaitykite: R.Vilpišauskas. Pabėgėlių krizės (ne)valdymas: pagrindinės rizikos
