Ką tik Kaune, prie „Žalgirio“ arenos, pasibaigusi tradicinė 22-oji Kaziuko mugė sulaukė kai kurių smulkiųjų prekybininkų nepasitenkinimo. Portalui KaunoŽinios.lt smulkieji amatininkai sakė, jog parduoti savo gaminius čia nėra lengva, nes lankytojai esą daugiausia ateina pasivaišinti, o ne ką nors originalaus įsigyti. Jų nepasitenkinimo sulaukė mugės organizatoriai – ŽŪK „Šeimos ūkis“, kurie esą dieną prieš mugę neleido užsiregistruoti, nurodydami, esą jau nėra vietų. Tačiau nemažai mugės ploto buvo tuščia ir šįmet uždirbti joje tapo sunkiau, nes buvo pakeltos prekybinio ploto kainos (160–240 Eur), kai pernai reikėjo už vietą mokėti nuo 50 iki 160 Eur. Be to, močiutės su verbom ir kojinėm buvo išvaikytos. Rengėjai tvirtina, kad mugė šįmet pavyko, „tris dienas Kaune žmonės telkėsi būtent prie arenos“, o nepatenkintiems prekybininkams atsakė, jog ir Palangos verslininkai kasmet piktinasi, kad sezonas buvo prastas.
Pernai Kaziuko mugės vietos įkainiai dalyviams buvo ženkliai mažesni nei šįmet. 2022 m. mugė pratęsė porą metų dėl kovido pandemijos nevykusios mugės tradicijas. Tiesa, jau nuo 2017 m. ši anuomet labai populiari mugė vyksta prie „Žalgirio“ arenos (jos rengėjai – ŽŪK „Šeimos ūkis“, kurio steigėjais yra Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga), o ne visų pamėgtoje tradicinėje vietoje – Laisvės alėjoje, nes „Kaziuko“ rengėjams 2017 m. nepavyko laimėti Kauno m. savivaldybės skelbto konkurso mugių organizavimui Laisvės alėjoje ir šioje vietoje leidimą rengti muges gavo kiti.
Tuo, jog dabar mugė vyksta prie arenos, o ne pėsčiųjų alėjoje, vis dar piktinasi kai kurie prekybininkai. Bet ne tik jie. Nepatenkinti gana nepatogiu arenos pasiekiamumu, mugės dienomis mašinomis užgrūsta prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ daugiaaukšte aikštele yra ir dalis mugės lankytojų.
„Visiems juk neįtiksi. Žinoma, nėra patogu, kai prie arenos grindinys yra nelygus, bet mes to negalime pakeisti, – pastebi Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas. – Tačiau mugės populiarumas yra nepaneigiamas: lankytojai čia plūsta iš visos Lietuvos, smulkūs prekybininkai čia parduoda nemažai gaminių. O jei ir yra nepatenkintų prekybininkų ar lankytojų, tai šito neišvengsi.“
Organizatoriai įsitikinę, kad mugė nepraranda populiarumo
22-us metus rengiamos Kaziuko mugės „krikštatėviu“ yra politikas, ūkininkas Kazimieras Starkevičius. Jo iniciatyva nuspręsta ir Kaune rengti Kaziuko muges, arba tiksliau – Kazimiero muges (pagal iniciatoriaus vardą). Kauną valdant konservatoriams, šios mugės sėkmingai vyko Laisvės alėjoje ir sulaukdavo didelio prekybininkų ir lankytojų susidomėjimo. Jose yra dalyvavę ir po 1.500 prekybininkų. Tačiau valdžią perėmus „Vieningam Kaunui“ su meru Visvaldu Matijošaičiu priešakyje, Kaziuko mugė patyrė smūgį – surengus konkursą dėl mugių Laisvės alėjoje organizavimo, jo nelaimėjo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga.
Tad Kaziuko mugę teko perkelti į alternatyvią vietą – prie „Žalgirio“ arenos. „Laisvės alėjoje visgi yra per daug ribojimų, norint rengti tokio tipo kaip Kaziuko mugė, reikia generatorių, kitos įrangos – prie „Žalgirio“ arenos yra visa reikalinga infrastruktūra“, – paaiškina mugės organizatorius V. Juodsnukis.
Pasak V. Juodsnukio, šįmet per tris praėjusio savaitgalio dienas, kuomet prie „Žalgirio“ arenos vyko Kaziuko mugę, ją aplankė apie 100.000 lankytojų, o joje dalyvavo 700 dalyvių. „Mugė tikrai nepraranda aktualumo ir dabar. Kasmet joje dalyvauja ūkininkai, bitininkai, duonos kepėjai, amatininkai, tautodailininkai, medžio drožėjai, verbų rišėjų tautos paveldo atstovai, aludariai, kalviai, liaudies meistrai, meistrai kūrėjai ir daugelis kitų. Galbūt labai smulkiems kūrėjams ir sunkiau parduoti savo gaminius, bet jie turi ir kitų alternatyvų ieškoti, kur parduoti juos“, – teigia mugės organizatorius.
Teuždirbo 15 Eur
Robertas (pavardė redakcijai žinoma) mugėje prekiavo savo meniniais kūriniais, tačiau jam dalyvavimas renginyje neatsipirko. „Nors paskutinę dieną norėjau užsiregistruoti, tačiau organizatoriai pareiškė, kad vietų nebėra, tad teko kooperuotis su kitais menininkais. Tačiau mugės dienomis buvo daug tuščių prekybinių vietų. Be to, dalyvio įkainiai pakilę, todėl ir mums sunkiai sekėsi parduoti savo kūrinius. Sunku patikėti, bet per dieną pardaviau tik kelias žvakides ir teuždirbau 15 Eur. Kiti smulkieji amatininkai irgi mažai pardavė. Daugiausia uždirbo tie, kurie užėmė brangiausius plotus, o savo gaminius vežėsi mikroautobusais, o smulkiesiems šioje mugėje nepavyko“, – pasakoja kūrėjas.
Anonimiškumą siekęs išsaugoti dar vienas prekybininkas buvo nusivylęs, nes prie jo pastatytos prekybinės vietos ant prekybininkams sunumeruotos aikštelės automobilius statė mugės lankytojai. Tokiam amatininkui irgi ši mugė buvo nuostolinga, nes mugės svečiai tiesiog neateidavo iki šios mašinomis apstatytos vietos.
Visgi, kaip sako Kaziuko mugės rengėjas V. Juodsnukis, mugėje buvo sudarytos galimybės, sumokėjus simbolinius mokesčius, dalyvauti ir neįgaliems prekybininkams – tam buvo skirta 40 vietų, tačiau jos taip ir neužsipildė. Mugėje dalyvavo ir ukrainiečių prekybininkai, buvo nemažai atstovų ir iš Latvijos.
