© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

IBM naujausiems savo produktams kaip šabloną naudos žmogaus smegenis. Pasiruoškite superkompiuteriui, kuris yra vėsinamas ir veikiamas elektroninio kraujo ir pakankamai mažas, kad tilptų į kuprinę, skelbia internetinė svetainė cnet.com

Nors kompiuterija ir neurologija filosofiškai yra susiję, tai yra visiškai atskiros tyrimų sritys. Tačiau IBM mano, jog dabar – pats laikas jas susieti.

Iš kompiuterijos pusės, IBM naudoja smegenis kaip šabloną naujausioms idėjoms, pavyzdžiui, naudoti skysčius sistemos aušinimui ir elektros paskirstymui. Šis metodas galėtų įgyvendinti energijos apdorojimą suspaustose trijų dimensijų talpose, vietoje dabartinio varianto – plačiai išdėstytų dviejų dimensijų plokščių su lėtomis jungimo grandimis.

O iš smegenų pusės, IBM teikia 1.3 milijardo dolerių vertės įrangą projekui, vykstančiame Europoje, kuris pavadintas ”Žmogaus Smegenų Projektas” (Human Brain Project). Projektas naudoja šią įrangą smegenų simuliacijoms iki pat neuronų lygio. Mokslininkai mano, kad gali išsiaiškinti, kaip išsivysto tokios neurologinės ligos, kaip alzhaimeris, šizofrenija ir autizmas.

Visa tai yra dalis to, ką IBM vadina kognityviųjų sistemų era, kurioje kompiuteriai nėra tik suprogramuoti, bet taip pat gali suvokti savo aplinką, daryti sprendimus, komunikuoti žmonių kalba ir mokytis iš patirčių. Tai yra artima dešimtmečius besitęsiančiai dirbtinio intelekto svajonei.

”Jei norime padaryti įtaką kognityviųjų sistemų erai, turime suprasti, kaip veikia smegenys”, – teigė kompiuterių mokslininkas Matthias Kaiserwerth.

”Pagrindinis iššukis šiame projekte yra sulyginti kompiuterio ir smegenų energijos išlaidas. Per milijonus metų gamtos evolucija privedė prie neįtikėtinai efektyvaus informacijos apdorojimo būdo”, – sakė Alessandro Curioni. Galimybė apdoroti kalbos subtilybes jau privedė prie ”Watson” superkompiuterio sukūrimo. Šis superkompiuteris gali komunikuoti žmonių kalba. Tai yra didelis žingsnis link kognityvios kompiuterijos, taip pat, iš kitos pusės, tai parodo, kiek kompiuteriai dar gali tapti pažangesni.

”Watson” išnaudojo 85 kilovatus”, – sakė Kaiserwerth. ”Tai – labai daug energijos. Žmogaus smegenys tenaudoja 20 vatų.”

IBM kompiuterijos nagrinėjimai rodo pažangą matavimo vienetuose.  Dešimtmečius kompiuterio galia buvo matuojama pagal tai, kiek veiksmų jis gali atlikti per sekundę. Pastebėjus, jog kompiuteriams reikia milžiniškų energijos kiekių ir jiems be perstojo kaistant, buvo įvestas naujas matavimo būdas. Dabar kompiuterio galia matuojama pagal tai, kiek veiksmų atlikti gali vienas energijos džiaulis.

Šiuo metu IBM naudoja dar naujesnį matavimo būdą. Kiek veiksmų gali atlikti vienas litras. Įmonė vertina savo sėkmę pagal tai, kiek duomenų apdoroti gali technika, suspausta į tam tikro tūrio talpą.

”Kompiuteryje procesoriai užima milijoninę dalį tūrio. Smegenyse – 40 procentų. Mūsų smegenys yra tūriniai, suspausti objektai“, – teigė Bruno Michel. Kodėl platus išsidėstymas yra negerai? Mokslininkas sako, kad komunikacijų sąsajos tiesiog nesuspėja su duomenų pervedimo reikalavimais ir tiesiog išnaudoja pernelyg daug energijos.

Situacija bus sprendžiama klojant ploštes į trijų dimensijų struktūras. Šiandieną tai yra neįmanoma, nes sujungti bent dvi plokštes reikštų kritines perkaitimo problemas. Tačiau IBM mano, jog jie turi sprendimą. Tai yra išsikerojusi skysčių aušinimo sistema, kuri piltų skystį į dar mažesnes talpas.

Skystis tekėtų ne šalia plokštės, bet tiesiai per ją, ataušindama ją per tūkstantąją sekundės dalį. Kompanija pademonstravo sistemos prototipą, pavadinimu „Aquasar“. Ši sistema gali atlikti 7.9 trilijonų veiksmų per sekundę, išmesdama vos gramą anglies dioksido į atmosferą.

Tačiau tai nėra viskas, ką atliks skystis. IBM vysto sistemą, kuri naudos skystį energijos paskirstymui, vietoje laidų. „Mes aprūpinsime sistemas aušinimu ir energija naudodami skystį“, – teigė Michel. „Būtent taip daro mūsų smegenys“.

Projektui ambicijų netrūksta, tačiau reikia suprasti, jog tai tėra pradžia. Kai kompiuteriai patys galės mokytis ir save programuoti, nereikia net sakyti, jog tarpas tarp biologijos ir kompiuterijos taps daug siauresnis.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: