Dėl padėjimo veikti prieš Lietuvą teisiama prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė ketina prašyti teismo ją išleisti į Maskvą švęsti gegužės 9-ąją dieną, tai yra vadinamąją Pergalės dieną.
Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiamai moteriai yra skirta kardomoji priemonė, paimti asmens dokumentai, todėl bylą nagrinėjantis teismas spręs, ar kaltinamajai laikinai grąžinti dokumentus.
„Aš rengiu dokumentus, bet tai nereiškia, kad bailoki valstybės pareigūnai mane išleis. Aš neturiu paso, man reikia susitvarkyti vizą. Aš labai džiaugiuosi, kad tą kvietimą gavau, nes labai norėjau. Gavau kvietimą iš Rusijos organizacijos. Yra organizacija, kuri jungia 16 šalių, mes irgi esam tos organizacijos dalyviai. Aš tikrai sugrįšiu, nes čia lieka mano dukra, čia mano šalis. Aš manau, kad šitas teismo farsas baigsis – juokinga teisti žmogų už nuomonę“, – Eltai Vilniaus apygardos teisme sakė E. Švenčionienė.
E. Švenčionienė teisiama Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams. Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.
„Ketinu dalyvauti renginiuose, Raudonojoje aikštėje labai norėtųsi būti, tuo labiau, kad Baltarusijoje mes buvom per gegužės 9 dieną. Labai norisi, kai visas pasaulis važiuos ir švęs. Važiuos daug valstybių vadovų, Trumpas man ne rodiklis. Man kai kurių valstybių prezidentai svarbesni už Trumpą“, – kalbėjo E. Švenčionienė.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasarį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad neketina vykti į Maskvą švęsti gegužės 9 dienos.
Kaltinama padėjimu veikti šalims agresorėms
Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Anot teisėsaugos, vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat, tyrimo duomenimis, laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.
Numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.
Kaltinamąją surado policija, bandė nušalinti teisėją ir prokurorą
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas ketvirtadienį nagrinėjo E. Švenčionienės ir kitų kaltinamųjų bylą. Bylos posėdis vyko po beveik 4 mėnesių pertraukos, pastarąjį kartą byla nagrinėta pernai lapkritį, nes kaltinamoji sirgo, o teisėjas teigė pasigedęs neatvykimo į teismą dėl ligos patvirtinančių nustatytos formos dokumentų.Todėl kaltinamąją buvo nuspręsta atvesdinti.
Dar prieš posėdį E. Švenčionienę surado policija, įteikė šaukimą į teismą.
„Mes džiaugiamės, kad jūs atradote galimybę ir atvykote geranoriškai“, – sakė teisėjas M. Povilanskas.
Paaiškėjo, kad išvykti į užsienį rengiasi ir kitas kaltinamasis K. Juraitis. Kovo 27-28 dienomis jis ketina vykti į Stokholmą, kur planuoja filmuoti siužetą apie migrantus Švedijoje.
Per teismo posėdį K. Juraitis nesėkmingai bandė nušalinti valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą Redą Savicką, o E. Švenčionienė – teisėją M. Povilanską.
„R. Savickas pernai lapkričio 18 dienos posėdyje teisėjo paklaustas, ar verta peržiūrėti visą audiovizualinę medžiagą, kuria grindžiamas kaltinimas, atsakė, kad visų įrašų klausyti aklai nėra prasmės, nes kiekvienas priedas yra prie kažko, ar tai apžiūros protokolo, ar tai VSD rašto, ar kito veiksmo“, – prokuroro žodžius priminė
Prokuroras anksčiau sakė, kad jeigu per posėdį būtų klausomasi visus pokalbių įrašus, iš kurių daugelis, jo vertinimu, yra nereikšmingi, tai, jo manymu, būtų vilkinamas procesas.
„Kitaip tariant, R. Savickas pripažįsta, kad 28 tomai medžiagos baudžiamajam kaltinimui pagrįsti yra nereikšmingi, o tie, kurie reikšmingi, tai viso labo nedidelės detalės“, – sakė K. Juraitis.
E. Švenčionienė su savo advokate bandė nušalinti teisėją M. Povilanską, nes jis bandė atvesdinti traumą patyrusią kaltinamąją.
„Iš šio teisėjo jaučiu išankstinį nusistatymą. Buvo paskirtas neskundžiamas atvesdinimas sunkiai susirgusiam žmogui, jis nori su manim susidoroti, aš negaliu pasitikėti šiuo teisėju, tai grėsmė mano sveikatai, jaučiu, kad šis žmogus iš manęs tyčiojasi, teisėjas turi būti pakeistas“, – teigė nušalinimą pareiškusi E. Švenčionienė.
Teismui liudijo buvęs Seimo narys A. Nakas
Teismas per posėdį kaip liudytoją apklausė buvusį Seimo narį, režisierių, laidų vedėją, portalo ekspertai.eu vadovą ir direktorių Audrių Naką. 2016 metų Grėsmių Nacionaliniam saugumui ataskaitoje Valstybės saugumo departamentas portalą ekspertai.eu priskyrė prie prorusiškos propagandos sklaidos priemonių.
Kaip jau buvo skelbta, jis 2022 metų sausį kartu su E. Švenčioniene, K. Juraičiu ir kitais asmenimis lankėsi Baltarusijoje. Tada Lietuvos piliečių delegacija pasivadinę asmenys teigė, kad nori atskurti Lietuvos santykius su Minsku. A. Nakas pasakojo apie vizitą į Astravo atominę elektrinę.
„Taip, vienos kelionės metu mums teko būti toje šalyje, Baltarusijoje, mes buvome Baltarusijos atominėje elektrinėje. Buvo kviečiami žiniasklaidos atstovai iš Europos. Susidariau labai gerą nuomonę apie saugumą, ten dalyvavo ministrai, viceministrai, buvo galima klausti ko nori, jie visi atsakinėjo į klausimus. Aš supratau, kad ši atominė elektrinė ypatingai saugi. Baltarusija po Černobylio atominės elektrinės katastrofos patyrė didžiausią nuostolį, todėl baltarusiai elektrine dabar rūpinasi labiausiai“, – teismui liudijo A. Nakas.
Jis teigė, kad viešojoje erdvėje esą buvo daug dezinformacijos apie Astravo atominę elektrinę, kad nelaimės atveju Lietuvoje bus užterštas vanduo ir kils kitų problemų.
„Lietuvos žiniasklaidos atstovai tuo nesidomėjo, mes nuvažiavom, viską išsiaiškinom ir paskelbėm“, – sakė A. Nakas. Jis tikino, kad jam už kelionę į Baltarusiją ir viešą šios šalies nušvietimą pinigai nebuvo mokami, o pats, reikalui esant, sutiktų nušviesti įvykius Donecke, Luhanske.
„Profesinė pareiga – vykti, tiek į Vakarus, tiek į Rytus“, – sakė jis.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiama Erika Švenčionienė teismo prašo nutraukti jai iškeltą baudžiamąją bylą dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją.
„Aš noriu, kad byla būtų nutraukta, mane gina Lietuvos Konstitucija ir Jungtinių Tautų konvencija. Aš remiuosi Giedrės Gorienės knyga, parodymų neduosiu ir spręsiu, ar reikia man advokato, ar šių dviejų knygelių, kurios mane gina, pakanka. Pabūsiu klausytoja“, – Vilnius miesto apylinkės teisme ketvirtadienį sakė E. Švenčionienė.
2014 m. G. Gorienė išleido knygą „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“.
„Jeigu paskaitysit, ką kiti rašė feisbuke, norint juos nuteisti, reikės pastatyti bent porą šimtų teismų“, – kalbėjo kaltinamoji.
E. Švenčionienė skundėsi, kad nedirba, negali susirasti darbo ir sumokėti už internetą. Prieš posėdį teisėja Giedrė Maslauskaitė bandė išsiaiškinti, ar kaltinamoji yra gavusi kaltinamąjį aktą, kaip reikalauja įstatymai.
Kaltinamasis aktas E. Švenčionienei buvo įteiktas teisme. Teisėja nusprendė, kad kol kas bylos nenagrinės, leido kaltinamajai susipažinti su kaltinamuoju aktu. Bylos nagrinėjimą numatyta pradėti balandžio 1 dieną.
Šios bylos dar nėra pavykę pradėti nagrinėti iš esmės, nes kaltinamoji negalėjo dalyvauti dėl sveikatos būklės. E. Švenčionienė teismui yra pateikusi tai pateisinančius dokumentus.
ELTA primena, kad pernai rudenį prokuratūra Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, šiurkščiu menkinimu SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus.
Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių metų liepos 31 d., minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, šiurkščiai menkinantį įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.
„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.
1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos Respublikos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.
Reaguojant į socialiniame tinkle „Facebook“ E. Švenčionienės paskyroje paskelbtą įrašą, generalinės prokurorės iniciatyva buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
Baudžiamajame kodekse griežčiausia už šį nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 2 metų.
Pati E. Švenčionienė anksčiau Eltai sakė, kad susipažino su šios baudžiamosios bylos medžiaga. Ji teigė atsisakiusi duoti parodymus ir tvirtino, kad prieš teismą stos be advokato.
„Aš buvau supažindinta su byla, kuri pradėta dėl trijų eilučių apie mano abejones dėl Medininkų, byla bus perduota teismui. Valstybė neturi ką veikti ir kiekvieno žmogaus mintis nori kontroliuoti. Kenedį (1963 m. nužudytas JAV prezidentas Johnas F. Kennedy – ELTA) nužudė labai seniai, bet amerikiečiai iki šiol vis dar diskutuoja dėl nužudymo priežasčių, tai Lietuvoje to daryti negalima“, – Eltai anksčiau kalbėjo E. Švenčionienė.
„Labai nesigilinau į bylą, nematau reikalo gilintis, jeigu žmonės padarė keletą tomų iš trijų sakinių. Aš nedaviau parodymų, aš duoti parodymus duoti atsisakiau. Aš parašiau tai, kas man kelia abejonių, jeigu pagal tai galima kelti bylas. Po tuo postu dar yra 300 komentarų, tai yra tiek abejojančių žmonių. Tai mes visi turim sėdėti teisme?“, – sakė E. Švenčionienė.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja kitą baudžiamąją bylą, kurioje teisiama E. Švenčionienė. Dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.
Ingrida Steniulienė (ELTA)
