G. Paluckas: Lietuva ir be EK leidimo yra pasiruošusi pažeisti Mastrichto kriterijų gynybos investicijoms

Politikas jau anksčiau teigė tokius šalies ketinimus įvardinęs ir Lietuvoje savaitgalį besilankiusiai Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen.

Po susitikimo G. Paluckas žurnalistams jau sakė, kad Mastrichto kriterijus gynybos išlaidoms lanksčiau būtų taikomas tam tikrą apibrėžtą laikotarpį.

„Ne prašiau, o informavau, kad Lietuva ir, tikiu, kitos mūsų regiono valstybės tikrai pažeis taip vadinamą biudžeto deficito taisyklę, todėl, kad mums reikalingi struktūriniai pokyčiai gynybos srityje. Pagal Mastrichto kriterijus taip pat – jeigu vienoje ar kitoje srityje siekiami struktūriniai pokyčiai, paprastai tai, aišku, socialinė sritis, nedarbą sprendžiant, sveikatos problemas, toks deficito viršijimas yra galimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjeras.

Pasak G. Palucko, EK lygiu yra galimybių sutarti dėl biudžeto deficito taisyklės taikymo moratoriumo, tačiau, jeigu nepavyktų, „klausimas bus sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar kažkas prieštaraus“.

„Europos Komisija privalo suprasti, kad negali taikyti jokių nuobaudų ar kažkokių apribojimų šalims, kurios rūpinasi visos Europos saugumu“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

Anot jo, konkretus skolos dydis atsispindės parengtame 2026-ųjų biudžete, matant, kokios pajamos iš ekonomikos augimo ar mokesčių pokyčių jį sudarys.

„Todėl šiandien pasakyti, ar tai būtų 4, ar 5 proc. tikrai negalime“, – pridūrė G. Paluckas.

Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.

 Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.

„Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

„Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai. Čia, matyt, labai svarbu ir NATO bei JAV vaidmuo, pokalbiai vyksta, Europa turi padaryti savo namų darbus“, – akcentavo jis.

Ministras pirmininkas tikino, kad tiek Lietuva, tiek kitos regiono valstybės sparčiai didina gynybos finansavimą.

„Jeigu būtume 10 metų nuosekliai ir sistemiškai tuos namų darbus darę, matyt, rezultatas būtų šiek tiek geresnis. Dabar turime per trumpesnį laiką padaryti daugiau, tuos klausimus sprendžiame nepaisant įvairiausių samprotavimų“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Reikia pabrėžti, kad regione tie klausimai taip pat yra sprendžiami. Gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, nepaisant to, kad JAV į Europą žiūri kaip į gerokai ištežusią ir nelabai gebančią priimti reikalingų sprendimų – žingsnis po žingsnio judame į priekį“, – pabrėžė jis.

Situacija dėl Ukrainos taikos derybų kelia nerimą

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė nedelsiant pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Reaguodamas į šią žinią, G. Paluckas pabrėžė, kad Ukrainoje šiame procese neturėtų būti nustumiama į antrą planą.

„Situacija iš tiesų kelia tam tikrą nerimą. Pastarojo meto visos, ne tik Lietuvos, bet ir ES pastangos, buvo nukreiptos į tai, kad naujoji JAV administracija pradėdama derybas su Rusija dėl taikos pirmiausia nepamirštų Ukrainos“, – kalbėjo premjeras.

„Ta dinamika, kai JAV prezidentas pirmiausia bendrauja su Rusijos prezidentu ir mes tikrai neturime visos informacijos, apie kokias sąlygas, apie kokius derybų terminus ir panašius dalykus šnekasi. Tačiau, nepaisant to, pastangas ir toliau reikia dėti ir NATO formatu, ir Miuncheno konferencijos formatu, jog JAV iš derybų formato nepastumtų Ukrainos. Kitu atveju mes turėsime daug gilesnę problemą“, – pabrėžė jis.

Visgi, akcentavo G. Paluckas, siekiant paliaubų reikėtų įsitikinti, kad Rusija neatnaujins karo veiksmų nei Ukrainoje, nei kitose Europos šalyse.

„Pasiekti paliaubas, kad žmonės nebemirtų fronte iš tikrųjų yra siekis. Tačiau ilgalaikė taika, saugumo garantijos ir tikimybė, jog Rusija atnaujins karo veiksmus – štai čia yra pagrindiniai klausimai. Jeigu į taikos derybų procesą nebus įtraukta Ukraina, Europa, visas NATO – tokia tikimybė auga“, – dėstė jis.

D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti Saudo Arabijoje. Kaip socialiniame tinkle „Truth Social“ skelbė JAV prezidentas, pokalbio metu abu lyderiai sutarė aplankyti vienas kito valstybes.

Tiesa, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė taip pat turėjęs pokalbį su D. Trumpu, kurio metu abu lyderiai aptarė, kaip būtų galima užbaigti beveik trejus metus trunkančią plataus masto invaziją.

Premjeras Gintautas Paluckas viliasi, kad kovo 18 d. šaukiamas uždaras Seimo posėdis leis parlamentarams „suvienodinti žinojimą“ apie saugumo padėtį ir taip nuramins kylančią sumaištį. Anot socialdemokrato, Seimo nariams apie grėsmių vertinimą bei kariuomenės poreikius geriau žinoti daugiau nei mažiau.

„Toks posėdis yra reikalingas. Tai nėra nei cirkas, nei spektaklis, nes reikia suvienodinti žinojimą. Nepaisant to, kad mes visi turime nuomonę, ar reikia tankus pirkti, ar dronus, bet kai kurie dalykai – kaip sąveikauja atskiros ginkluotės rūšys, ką reiškia vystyti diviziją, kas sudaro diviziją – tikrai nėra bendro išsilavinimo dalis. Ir kai kuriuos dalykus paaiškinus, galbūt bus mažiau natūralaus, visiškai nepiktavališko samprotavimo, kuris įneša sumaištį. Aš tikrai palaikau (idėją – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.

„Nemanau, jog tai yra kažkoks baimės skatinimas. Dar kartą noriu pabrėžti – situacijos grėsmės tikrai nėra kažkaip pakitusios dramatiškai. Iš esmės yra informacinė, edukacinė iniciatyva, kurią parodė Seimo pirmininkas ir valdyba, ir aš ją tikrai palaikau. Be abejo, slaptą informaciją eliminuojant, bet daugiau žinojimo yra geriau negu mažiau“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta, kovo 18 d. bus rengiamas uždaras Seimo posėdis. Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, uždaro posėdžio metu bus aptartas grėsmių vertinimas ir papildomo finansavimo krašto apsaugai poreikis, kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai su parlamentarais pasidalintų riboto naudojimo informacija.

Parlamento vadovas taip pat vylėsi, kad būsimas uždaras posėdis užkirs kelią kai kuriems politikams skleisti dezinformaciją apie gynybai skirtų lėšų panaudojimą.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Sprendimą reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai pastaruoju metu ypač kritikuoja „Nemuno aušros“ pirmininkas.

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.

Augustė Lyberytė, Ūla Klimaševska, Martyna Pikelytė

ELTA