Šiandien Kaune, kino teatre „Romuva“ prasideda aštuntasis tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ ir kviečia į atidarymo filmą „Karūnos brangakmeniai“.
Ellos Lemhagen filmas „Karūnos brangakmeniai“ ( šved. Kronjuvelerna) perkelia mus į magišką istoriją apie viltį. Areštinė, iš kurios jauna mergina Fragancija Fernandez (Alicia Vikander) atvedama apklausti apie įvykdytą pasikėsinimą, palengva atveria savo gyvenimo istoriją visai ne vien apie tai, „kas tąnakt nutiko Ričardui Perssonui“ (akt. Billas Skarsgårdas). Klausantis jos, visai kaip ponui inspektoriui, gali prireikti kokių nors papildomų atributų (puodelių, nosinaičių, bičiulio – rinkimės patys).
Filmo pradžioje nuskamba frazė:
„- Jei jau kalbėsiu, noriu, kad manim tikėtumėt.
– Kuo aš tikiu nėra svarbu.
– Tik tai ir svarbu.“
Ši juosta rodo, kad (pasi)tikėjimas svarbu, o kad pasaulis apgaubtas nepaprastumo, galima suprasti vaikystėje. Jau tada Fragancijos tėvas visą gyvenimą alchemijos būdu bandė išgauti auksą, o šalia mamos pasakojimais kuriamas pasaulis atrodė magiškesnis. Imta tikėti, kad tie, kurių širdis auksinė, skęsta kaip akmuo. Fragancija, vėliau ir jos broliukas Jėzus auga ir turtėja tokių istorijų supami. Tuo tarpu turtingo gamyklos savininko sūnus Ričardas priklauso kitokiam pasauliui – jame tėvas racionaliai apskaičiavo momentus, iš anksto nusprendė, jog jis bus žymus ledo ritulininkas. Vaikino galvoje implantuota metalinė plokštelė, nes šiurkštoko būdo tėvas vos gimusį berniuką išmetė iš rankų. Dviejų šeimų istorijos susipina galios ir neįvertintos meilės santykiu, jaunuolius vedančiu į nusikaltimą.
Gan reikšminga, kad išgirsti prietarai „Karūnos brangakmeniuose“ įgauna tikrą antikvarinių raktelių pavidalą. Juos veikėjams nesunku sukti tarp pirštų. Jų savininkas, mažasis „lemties vaikas“ Jėzus, supranta jų vertę: jie rakina laimę, džiaugsmą, meilę ir individualias dureles. Tačiau jiems patekus į jaunojo demoniškai valdingo tėvo vilčių nepateisinusio Ričardo rankas, istorija pasisuka tragiškai. Dingus berniukui, pakvimpa kerštu, tačiau E. Lemhagen filme užkurtos pozityvios šilumos tai negesina. Tolesni įvykiai teleidžia patikėti išgirstomis tiesomis, nes jos – ilgaamžės ir net atrakina areštinės duris.
Žiūrint „Karūnos brangakmenius“ dvelks ne tik Švedija, bet ir Lietuva. Švedai įpūtė ledo arenų sniego sostinėje filmuotoms senamiesčio gatvėms ir apleistiems fabrikams. Medinių namų kvartalėliai, Lietuvos rašytojų sąjungos namai, net apleistieji Sporto rūmai pasirodo nekasdieniškai įstabūs nei vaikštant eilinį šiokiadienį. E. Lamhagen „Karūnos brangakmenius“ būtų galima įvardinti kaip tikėjimą kurstančią istoriją, balansuojančią tarp nenuspėjamai sapniškos ir vizualiai net kasdieniškai įžengiamos realybės.
Po seanso „Šeršėliafam“ festivalis kviečia stebėti moteris ir jas apkalbėti kauniečių mėgstamame „Yzy bare“, kur šiandien 20 val. laukia ypač moteriškas festivalio atidarymo vakarėlis, provokuojančios kalbos apie moteris ir vakaro rock, funk, electronic, R&B muzikos ritmais rūpinsis, be abejo – moteris! Sekmadienį festivalis dedikuoja lietuviškam kinui ir rodo lietuvių legendinės kino ir teatro aktorės Eugenijos Pleškytės retrospektyvos filmus, 16 val. istorinę dramą „Herkus Mantas“ (rež. M. Giedrys) ir 19 val. dramą „Faktas“ (rež. A. Grikevičius). Po filmų 21 val. kviečiame į neformalų susitikimą su jaunosios kartos aktore Elze Gudavičiute „Yzy bare“, kuriame bandysime atsakyti į klausimą, kokia yra moters vieta lietuviškame kine, kaip vaidmenys įtakoja moteriškosios tapatybės formavimąsi bei gretinsime darbą ir kūrybinį procesą kine bei teatre. Pokalbių fone skambės lietuviška muzika.
