„Kaunas yra gražus“, „Kaunieti, nepasiduok!“, „Kaunieti, būk drąsesnis!“, „Ir Kaune galima gyventi“ – teiginiai, rėžę akį ne tik kauniečiams, bet ir kitų miestų gyventojams bei sukėlę milžinišką viešųjų ryšių ažiotažą Lietuvoje. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto atstovė vešiesiems ryšiams Neringa Radžiuvienė teigia, kad iš tiesų Kauno miesto įvaizdžiu susirūpinta dar visai neseniai. „Noro buvo daug, o galimybės per mažos“ – sakė ji, vertindama nepavykusias akcijas. Dažnos diskusijos apie nesėkmingą įvaizdžio kūrimą nepasiteisino. Todėl nebesinori iš naujo eskaluoti šios temos. Tiesiog norisi trumpai paminėti tai, dėl ko Kaune gyventi gera.
Pirmoji priežastis. Kaunas – vienas lietuviškiausių miestų šalyje. 2001 metais Statistikos departamentas atliko Lietuvos piliečių surašymą, kuris parodė, kad Kauno miesto apskrityje net 93,9% visų gyventojų yra lietuviai. Likusią dalį sudaro rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautybių žmonės. Tai nulemia Laikinosios sostinės išskirtinumą tautiškumo atžvilgiu. Ir kaip viename interviu yra sakiusi kultūros istorikė Ingė Lukšaitė, „būti lietuviu reiškia būti labai kūrybišku, darbščiu, veikliu, energingu žmogumi, išlaikant, išsaugant savastį.“ Todėl Kaunas gali drąsiai didžiuotis lietuviškumo šaknimis.
Antroji priežastis. Kaunas – krepšinio miestas. Jau 66-erius metus gyvuojantis BC „Žalgiris“ yra reprezentacinis miesto ženklas, gyva legenda ir vieningumo simbolis. Paklausus aistringo gerbėjo, kodėl taip karštai palaikai būtent „Žalgirį“, dažniausiai išgirsti paprastą atsakymą: „Aš su juo užaugau“. Ne vieno atmintyje visam laikui liks įstrigę paauglystės ar vaikystės atsiminimai apie įspūdingas mylimos komandos pergales Eurolygoje ir euforiją, kurią tuomet jausti buvo galima tiesiog visur ir iš visų. Tad kiekvienam kauniečiui šis klubas, kaip kažkada pasakė garsusis krepšininkas A. Sabonis, yra kur kas daugiau nei tik krepšinis.
Trečioji priežastis. Kaunas – lietuvių kultūros židinys. Nors ne vienas norėtų ginčytis dėl šio teiginio, tačiau pastaraisiais metais miesto kultūrinis gyvenimas atgijo, praturtėjo naujomis idėjomis ir įvairiais pasiūlymais praleisti laisvalaikį. Kiekvienas skeptikas gali atlikti nedidelį tyrimą internetinėje erdvėje ir įsitikinti, kad, jeigu kaunietis ar miesto svečias tik panorėtų, galėtų kasdien lankytis vis kitame renginyje, pasirodyme, parodoje, spektaklyje, seminare ar tiesiog sudalyvauti akcijoje. Kauno teatrai, muziejai, zoologijos sodas, fotografijų ir paveikslų galerijos, kinas, įvairūs koncertai, festivaliai džiugina bei patenkina įnoringiausius žmones.
Ketvirtoji priežastis. Kaunas – studentų miestas. Galbūt tik kauniečiai pastebi, kaip vasarą ištuštėja, o prieš rugsėjo pirmąją vėl pagausėja miesto gatvės. Jaunam žmogui, siekiančiam mokslo, Kaunas sudaro visas galimybes tobulėti ir siekti karjeros aukštumų. VU KHF, KTU, LKKA, VDU, LŽŪA, KMU, KK ir kitos švietimo įstaigos pateikia įvairiapusiškas studijų programas. Studijuodami jauni žmonės įgytas teorines žinias gali įtvirtinti praktikoje: organizuoti renginius, dalyvauti įvairiose savanoriškose veiklose bei pelno nesiekiančiose organizacijose ir kt.
Penktoji priežastis. Kaunas – tradicijas puoselėjantis miestas. Gilias idėjas, perduodamas iš kartos į kartą, lemia kelios priežastys: patogioje geografinėje padėtyje – tarp sostinės ir uostamiesčio – miestas įkurtas dar viduramžiais, istorinėje raidoje sugebėjo išlaikyti politinę ir verslumo pusiausvyrą tarp įvairių diktatūrinių režimų bei metams bėgant neprarado lietuvybės identiteto. Būtent dėl to šiandien Vytauto atrakcionų parke, Lėlių teatre ar Dainų slėnyje gali susitikti, linksmai leisti laiką bei pramogauti kelių kartų atstovai. Dažnai kauniečiai savas pažiūras išreiškia ir valstybei svarbiais klausimais, pavyzdžiui, Prezidento ar Seimo rinkimuose.
Čia išvardintos tik kelios, tačiau, žinoma, ne visos priežastys, kurios padeda apibūdinti Kauną kaip išskirtinį, savitą bei atvirą miestą. Laikinoji sostinė – tai kupinas galimybių, išlaikęs tradicijas, itin sportiškas, jaunatviškas, tautiškas miestas, kuriame virte verda gyvenimas. Anot N. Radžiuvienės, norint paneigti sustabarėjusius mitus, reikia susivienijusios valdžios bei viešujų ryšių atstovų, kurie drauge su pačiais kauniečiai gali pakeisti gana neigiamą miesto įvaizdį. Juk mes kartu mylim Kauną!
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studenčių
