Ketvirtadienį buvo minimas AB „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinės 80-metis. Per artimiausius metus elektrinę planuojama atnaujinti ir paversti biojėgaine.
Elektrinės svarba buvo akcentuota specialiai sukurtame filme, atspindinčiame elektrinės istoriją. Susirikusieji išvydo vaizdus iš to laikotarpio, kai elektrinė pradėjo veikti. Ypač jaudinančiai filme perteiktas karo laikotarpis, kai elektrinė 1944 m. liepos 29 dieną, vakare, buvo sprogdinta.
Vokiečiai griežtai įspėjo, kad pastebėjus slepiant elektrinės įrengimus ar trukdant sprogdintojų komandai darbus, bus sušaudytas visas elektrinės personalas. Vienas iš paskutiniųjų elektrinę paliko Vytautas Paškevičius, kuris uždarė ir užrakino duris, vedančias į cirkuliacinių siurblių patalpą. Po kelių valandų Kauną sudrebino galingas sprogimas, pasipylė geležies ir betono gabalų lietus.
V. Paškevičius su kolegomis apžiūrėję griuvėsius pamatė, kad cirkuliacinė siurblinė ir požeminis tunelis į Nemuną išliko. „Siurblinė yra, vadinasi yra pusė elektrinės“, – pasakė inžinierius J. Linkaitis. Darbščių ir pasiaukojančiai dirbusių žmonių rankomis elektrinė buvo atstatyta.
Didelis dėmesys filme skirtas veteranams, kurie dirbo ypač sunkiomis sąlygomis, kurie savo patirtį perdavė ir dabar perduoda jaunesniems energetikams.
Elektrinės 80-mečio minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Rimantas Mikaitis, buvęs administracijos direktorius Vygantas Gudėnas ir kiti Savivaldybės atstovai.
Meras pasveikino visą Petrašiūnų elektrinės kolektyvą. Padėkos raštus už ilgametį sąžiningą darbą jis įteikė veteranams: elektrinės viršininkui Rimantui Šilkiniui, meistrui Antanui Budriui ir šaltkalviui – elektrikui Algimantui Paužai.
„Sveikinu visą elektrinės kolektyvą, veteranus, kurie dirbdami šioje įmonėje tiek daug gero padarė mietui. Elektrinė išgyveno sunkius, permainingus laikus, o dabar pasirengusi naujam gyvenimui. Nepaisant to, kad artėja elektrinės 100-metis, ji nepristigs energijos, nes „Lietuvos energija“ ir „Kauno energija“ netrukus pasirašys sutartį dėl naujo projekto. Elektrinė bus rekonstruota ir pritaikyta naujiems energijos ištekliams. Ji bus kūrenama biokuru, kurio Lietuvoje yra užtektinai“, – kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas.
„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas sako, kad tokie projektai yra gana sudėtingi, todėl tikimasi, kad elektrinę pasiseks atnaujinti per 2-3 metus – elektrinės rekonstrukcija yra didelis ir sudėtingas darbas, reikalaujantis nemažai lėšų ir laiko.
AB „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinės kolektyvą 80-mečio proga sveikino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, KTU atstovai, kolegos iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas, „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos narys Jonas Koryzna, miesto Tarybos Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas ir kt.
„Aš tikiu, kad elektrinė prisikels naujam gyvenimui, čia bus naudojamas biokuras. Energetikai išmanūs, pareigingi, darbštūs, todėl viską padarys laiku. Geriausi rezultatai būna tada, kai politikai nesikiša į energetikų techninius reikalus, o energetikai – į politiką“, – sakė Gediminas Žukauskas.
Elektrinės jubiliejaus minėjime koncertavo Kauno rajono Neveronių etnografinis ansamblis. Minėjimo pabaigoje susirinkusiems buvo surengta ekskursija po elektrinę. Jos metu minėjimo dalyviai pamatė senus įrengimus, kurie dabar dar veikia, bet, rekonstravus elektrinę, taps muziejaus eksponatais.