(c) Kaunas.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje pastaruoju metu itin išpopuliarėjo tiesioginių merų ir seniūnų rinkimų idėja. Pirmoji, bent viešojoje erdvėje, kur kas populiaresnė ir žinomesnė už antrąją. Gal todėl, kad ji orientuota į didžiųjų miestų auditoriją. Tuo tarpu rajonuose piliečiai bendrauja su seniūnais daugiau mažiau betarpiškai. Merų ir miestiečių dialogas vyksta per žiniasklaidą. Nors jis labiau primena pirmųjų monologus.

Lietuvos savivaldos sistema taip sukurta, kad meras, renkamas taryboje teisiškai tėra simbolinė figūra: miesto reprezentacinis veidas, miesto tarybos pirmininkas. Jo įstatymu apibrėžtos funkcijos apsiriboja atstovavimu savivaldybei, tarybos posėdžių rengimu ir savivaldybės tarybos veiklos koordinavimu (Vietos savivaldos įstatymas). Realiai savivaldybės darbui vadovauja administracijos direktorius, jo pavaduotojai, o svarbiausius sprendimus priima tarybos dauguma. Šioje sistemoje meras, be tarybos daugumos palaikymo (koalicijos) bei neturėdamas savo, patikimo žmogaus administracijos direktoriaus poste, tėra vadovas su didele atsakomybe, bet mažomis galiomis ir ribota informacija apie savivaldybės darbą, negana to į merą įsmeigtos visos savivaldybės gyventojų akys. Ne kam kitam, o jam teks atsakyti už tarybos ir administracijos klaidas.

Vien tiesioginių merų rinkimų įteisinimas iš esmės nekeičiant savivaldos sistemos modelio tik suteiks gyventojams galimybe sudėti dar daugiau nepagrįstų lūkesčių į mero asmenybę, kurių pats meras neturėdamas savo bendraminčių daugumos savivaldybės taryboje ir galimybės skirti atsakingą prieš jį ir tarybos daugumą bei patikimą savivaldybės administracijos vadovą negalės išpildyti rinkėjų lūkesčių. Neketinu išsiplėsti analizuodamas, kad mero atsakomybė prieš rinkėjus iki šiol paviršutiniškai svarstytos tiesioginių merų rinkimų formos nepadidintų.

Iš Kauno pavyzdžio galime matyti, kad miesto taryboje niekada nebuvo tvirtos daugumos, kuri esamomis sąlygomis galėtų ryžtingai ir efektyviai dirbti miesto labui. Praėjusios kadencijos “Sėkmės koalicijai” prireikė Tvarkos ir Teisingumo partijos paramos tam, kad ji galėtų išlikti veiksni iki kadencijos pabaigos. Tuo tarpu naujojoje taryboje koalicija dar trapesnė, nes ją sudaro daug mažų frakcijų, na o miestui vadovauja mažiausios jų atstovas R.Mikaitis, kuriam bus itin sunku pasiekti, kad savivaldybės administracija ir tarybos dauguma dirbtų taip, kad neužtrauktų šešėlio liberalų sąjūdžio partijai ir pačiam merui.

Pastaruoju metu svarstytos Vietos savivaldos įstatymo pataisos siūlė užmaskuoti ir taip gyventojams sunkiai suprantamos savivaldos sistemos trūkumus, mero rinkimus padarant rimtu šou, kuris aplinkybėms susiklosčius nepalankiai (kaip dažniausiai ir nutinka) gali paliktį merą priverstą daryti skaudžius kompromisus su galimai neskaidriais partnerių siekiais ar jų neveiksnumu.

www.kaunosavivalda.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: