Nuo seno Kaunas žymus ne tik krepšiniu ar futbolu, bet ir šiandien vis dažniau užmirštama sporto šaka – rankiniu. Vyresnio amžiaus žmonės dar mena senuosius „Granito“ laikus, kai klubo prisibijojo daugelis Europos komandų, tačiau jaunajai kartai tai tik tarybinių laikų palikimas. Apie didžias klubo pergales Europoje jau seniai nebegirdėti, kauniečiai lyderių pozicijas praranda ir nacionaliniame čempionate. Šiais metais stipriausia Lietuvos komanda drąsiai galima vadinti Klaipėdos „Žemaitijos-Dragūno“ ekipą, kuri nugalėjo ne tik Lietuvos čempionate, bet ir iškovojo Lietuvos televizijos Didžiąją rankinio taurę.
Apie rankinio ateitį Kaune ir didesnių pergalių perspektyvas sunku kalbėti, nes geriausi žaidėjai renkasi pajėgesnius užsienio šalių čempionatus ir komandas. Miesto savivaldybė prie šios sporto šakos populiarinimo taip pat prisideda tik simboliškai: valdininkai, negailėdami milijoninių pinigų krepšininkams, Kauno „Granito“ ir „Lūšies“ rankinio klubams skiria maždaug 200 tūkstančių litų per metus.
Vieni aktyviausių rankinio entuziastų Kaune – studentai. Tačiau ir jiems čempionų vardus pavyko iškovoti jau seniai. Studentų čempionate laimi Vilniaus pedagoginis universitetas, o Kauno universitetai tenkinasi žemesnės prabos apdovanojimais. Antrame pagal pajėgumą Lietuvos čempionate ilgą laiką dominavę Kauno „Politechnikos“ (dabar KTU) rankininkai jau seniai gėrė pergalės šampaną.
Tame pačiame čempionate rungtyniaujantys Lietuvos kūno kultūros akademijos rankininkai sėkmingiausiai pasirodė 2007-2008 metų sezone, kai pavyko tapti čempionais. Po to sekė neperžengiamas Šiaulių „Liumeno“ komandos barjeras ir paguodos kova dėl bronzos.
Apie rankinio ateitį ir perspektyvas Kaune kalbiname Kauno technologijos universiteto rankinio komandos narį Vaidotą Zajarską.
– Rankinis šiandien nėra populiari sporto šaka, kodėl Jūs pasirinkote būtent jį? Kuo patraukli ši sporto šaka jaunam žmogui?
Vykstant tarpmokyklinėms kvadrato varžyboms mano pirmasis treneris teisėjavo ir viena akimi ieškojo būsimų savo auklėtinių – tiek žaidžiant kvadratą, tiek rankinį reikalinga stipri ranka. Treneris pakvietė ir mane. Kadangi miestas tuo metu garsėjo gerais treneriais ir žaidėjais, todėl nusprendžiau išmėginti savo jėgas.
Nuo pat vaikystės žavėjausi komandinėmis sporto šakomis, todėl ir nusprendžiau žaisti rankinį. Šiandien ši sporto šaka yra ne tik mano laisvalaikis, bet ir viena iš stipriausių aistrų, kuri padeda atsikratyti blogų emocijų ir atsipalaiduoti.
– Kaip vertinate Kauno profesionalaus ir studentiško rankinio komandų situaciją ir kokius uždavinius keliate sau?
Situaciją vertinu kritiškai, nes Kauno komandos pamažu praranda turėtas pozicijas Lietuvoje. Tiek „Granito“, tiek „Lūšies“ komandos dominuodavo čempionate, tačiau konkurencija didėja: sustiprėjo Klaipėdos komanda, į kovą dėl nugalėtojų vardų įsijungė Vilniaus „Šviesos“ ekipa. Savo daro ir ekonominis nuosmukis, nes žaidėjai ieško pelningesnių kontraktų ir neretai išvyksta žaisti į Vokietiją ar Ispaniją.
Antrame pagal pajėgumą Lietuvos čempionate kauniečiai taip pat užleido lyderių pozicijas, jau du metus iš eilės pirmenybes laimi Šiaulių „Liumeno“ rankininkai.
Mano komandos treneris ir vadovai tiki, jog šiame sezone galime sugrąžinti čempionų taurę į Kauną. Tą ir sieksime padaryti.
– Kiek, Jūsų nuomone, prireiks laiko, kad Kauno rankininkai susigrąžintų čempionų vardus?
Šiandieninė situacija nuteikia dviprasmiškai. Kauno „Granito“ rankininkai žengia trečioje turnyrinės lentelės vietoje ir gali kautis dėl medalių. Manau, geriausiu atveju, pavyks iškovoti bronzą, nes išvykus pagrindiniams žaidėjams, kauniečiams bus labai sunku varžytis su Vilniaus ir Klaipėdos ekipomis. Kauno „Lūšies“ rankininkų situacija daug prastesnė – dėl sunkios finansinės padėties jie jau atsisakė žaisti Lietuvos televizijos Didžiosios rankinio taurės ketvirtfinalyje. Žaidėjai laiku negauna atlyginimų, yra nemotyvuoti ir neaišku ar komanda baigs čempionatą.
Kaip greitai pavyks pakelti rankinio lygį, priklausys nuo to, ar atsiras žmonių mylinčių šį sportą ir galinčių jį paremti. Skirti ne tik savo pinigų, bet ir laiko pajėgios komandos formavimui.
– Ką atsakytumėte tiems, kurie teigia, kad rankinis yra miręs sportas ir nebeturi jokių perspektyvų?
Dabar turime išspręsti susidariusias problemas, o ne laidoti šią sporto šaką.
Nors rankinis šiandien savo pozicijas yra užleidęs kitoms sporto šakoms, tačiau entuziastų vis dar turime. Daugiausia tokių – studentai. Jų jaunatviška energija ir ryžtas teikia vilties. Todėl drąsiai galima teigti, kad rankinis Kaune ir vėl atsigaus, į mūsų miestą sugrįš pergalės.
Svarbus ir Kauno miesto gyventojų indėlis. Tik pilnos salės žiūrovų, kurie karštai palaiko savo komandą, suteiks žaidėjams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir motyvuos siekti pergalių. Taigi, kaip teigė V. Zajarskas, „tiesiog reikia mylinčių rankinį žmonių“.
Straipsnis parengtas VU KHF LFR8 grupės studentės Gabrielės Šležaitės
