Pensijų sistemą Lietuvoje sudaro 3 pakopos:
I pakopa – valstybinis socialinis pensijų draudimas, t.y. „Sodros” pensija.
II pakopa – kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokos privačiuose II pakopos pensijų fonduose.
III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose III pakopos pensijų fonduose ar kitais alternatyviais būdais.
„Sodros” pensija – I pakopa
Pirma pakopa yra geriausiai žinoma ir seniausiai veikianti – tai „Sodros” pensija. Dirbantys asmenys ir jų darbdaviai moka mokesčius „Sodrai” (dirbantys asmenys moka 9 proc. nuo atlyginimo, darbdaviai – 31 proc.), o „Sodra”, juos surinkusi, paskirsto dabartiniams pensininkams. Kai dabar dirbantys asmenys išeis į pensiją, jie taip pat gaus pensiją iš „Sodros”. Toks pensijų mokėjimas veikė gana sėkmingai, tačiau, pailgėjus gyvenimo trukmei, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančių gyventojų skaičiumi, taip pat gerokai padidėjo. Dėl minėtos priežasties mokesčiai dirbantiems gyventojams dideli, o pensijos mažos, todėl nė viena socialinė grupė – nei mokesčių mokėtojai, nei pensijų gavėjai – tokia sistema nėra patenkinta. Be to, „Sodros” pensija mažai priklauso nuo to, kiek žmogus mokesčių sumokėjo, kol dirbo. Taigi tapo aišku, kad pensijų mokėjimo sistemą reikia reformuoti, todėl buvo sukurti privatūs pensijų fondai, dar vadinami II pakopos pensijų fondais.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai – II pakopa
Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų pavadinimas reiškia, kad šiuose fonduose kaupiama iš „Sodros” pervesta mokesčio dalis. Ši dalis nuosekliai didėjo nuo 2,5 proc. nuo atlyginimo 2004 m. iki 5,5 proc. 2008-aisiais. 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. įmokos dalis sumažinta iki 3 proc., nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 metais – iki 2 proc. Vėliau įmokos dalis vėl turėtų pasiekti 5,5 proc. (numatyta, kad įmokos dalis 2012-2014 m. sieks 6 proc. tiems, kas tapo pensijų kaupimo sistemos dalyviais iki 2009 m. birželio 30 d.). II pakopoje gali dalyvauti visi mokantieji įmokas visai socialinio draudimo pensijai ir dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus. Dalyviui, pasirinkusiam pensijų kaupimo bendrovę ir su ja pasirašiusiam kaupimo sutartį, jo darbdavys ir toliau kas mėnesį pervedinės įmokas „Sodrai”, o „Sodra” jas perves į pensijų fondą. Žmogus turi apsispręsti, ar dalyvauti tik I pirmoje pakopoje ir gauti visą „Sodros” pensiją, ar rinktis I ir II pakopą ir gauti pensiją iš dviejų dalių: mažesnę „Sodros” pensiją ir pensiją iš pensijų fondo. Kartais sunku nuspręsti, ar verta kaupti dalį „Sodros” lėšų pensijų fonde. Tokiu atveju galima pasinaudoti tinklalapyje http://www.pensijusistema.lt/ pateiktomis skaičiuoklėmis ir patarimais.
Kai „Sodra” perveda dalį mokesčio pasirinktam pensijų fondui, šias lėšas perima ir valdo pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo bendrovė – tai valdymo įmonė arba gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą verstis pensijų kaupimo veikla. Vertybinių popierių komisija atlieka valdymo įmonių priežiūrą. Draudimo įmones priežiūri Draudimo priežiūros komisija. Apsisprendus dalyvauti II pakopoje, išeiti iš jos neįmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai sutartis nutraukiama ne vėliau kaip po 30 dienų nuo jos sudarymo, pateikus prašymą (raštu) pensijų kaupimo bendrovei.
Kiekvieno pensijų fondo pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų turto. Pensijų fondų turtas yra saugomas depozitoriume – komerciniame banke, kuriam leista teikti tokias paslaugas. Tokiu turto atskyrimu siekiama maksimaliai padidinti šio turto saugumą.
Renkantis pensijų fondą, svarbu atkreipti dėmesį bent į du dalykus: fondo investavimo strategiją ir imamus mokesčius. Pagal investavimo strategiją pensijų fondai dažniausiai skirstomi į konservatyviuosius (obligacijų) ir mišriuosius, investuojančius į akcijas ir obligacijas. Konservatyviuosius pensijų fondus patartina rinktis vyresniems žmonėms, o tuos, kurie nemažą dalį investuoja į akcijas, – jaunesniems ir linkusiems labiau rizikuoti. Informacija apie investavimo strategiją yra pateikta kiekvieno pensijų fondo taisyklėse. Taisykles galima rasti pensijų kaupimo bendrovių tinklalapiuose.
II pakopos pensijų fondo valdymo mokesčiai per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. nuo fondo turto ir ne daugiau kaip 10 proc. nuo dalyvio įmokėtų įmokų, šiuo metu rinkoje vyrauja 1 proc. mokestis nuo turto ir 3 proc. mokestis nuo įmokos. Mokestis nuo turto turi didesnę reikšmę, jei iki pensinio amžiaus liko daug laiko, o jei nedaug, tuomet svarbesni mokesčiai nuo įmokų. Informaciją apie mokesčius galima rasti pensijų fondų taisyklėse ir www.vpk.lt tinklalapyje skiltyje „Pensijų ir investiciniai fondai”.
Pensijų fonduose kaupiantys dalyviai pirmą kartą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą fondą gali pereiti tik praėjus privalomam 3 metų laikotarpiui nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo. Vėliau, po 3 metų, pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, apribojimai nėra taikomi. Pensijų fondo dalyvis gali bet kada pereiti į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Už pensijų fondų keitimą gali būti imamas mokestis.
Pensijos pradedamos mokėti sulaukus pensinio amžiaus, jei pensijų fondo dalyvis nenukelia pensijos mokėjimo pradžios.
Pensijų išmokos gali būti tokios: periodinės išmokos arba vienkartinė išmoka. Išmokos gavėjui mirus, neišmokėtos pensijos dalis yra paveldima. Pensijų anuitetas (anuitetas – vienodų sumų išmoka iki gyvos galvos) nuperkamas draudimo bendrovėje. Paveldėjimas nustatomas pensijų anuiteto sutartyje.
Parengta remiantis VPK.lt „Investuotojų švietimo skiltimi”
