Kaune esančiame Keramikos muziejuje, atidaryta garsaus kristalinės glazūros meistro – keramiko Algimanto Patamsio darbų paroda „Užšaldyti ugnyje”. Joje menininkas pirmą kartą pristato unikalia technika kurtas urnas kremuotų mirusiųjų pelenams laikyti. Tarp urnų yra ir dalis atvežtų iš Kėdainių krematoriumo, kur jos eksponuojamos nuo krematoriumo veiklos pradžios.
„Kai išgirdau, kad Lietuvoje bus atidaromas krematoriumas, supratau, kad labai noriu savo kūryba subtiliai prisiliesti prie žmogaus sakralaus išėjimo per ugnį akto, – prisimena A. Patamsis. – Susisekiau su krematoriumo vadovybe ir pasiūliau sukurti keramines urnas, kurios galėtų būti ne tik organiškas krematoriumo erdvių dekoras, tačiau turėtų ir taikomąją vertę“. Pasak keramiko, jo idėja buvo priimta palankiai, todėl krematoriumo atidarymo dieną, specialioje nišoje, jau stovėjo beveik tuzinas itin sudėtinga kristaline glazūra puoštų urnų.
„Esame atviri bet kokiai meninės minties raiškai, kuri padeda į krematoriumą mirusįjį atlydėjusiesiems sušvelninti emocijas, skatina ramiems apmąstymams, – sako krematoriumą Kėdainiuose valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Todėl nuo pirmos krematoriumo veiklos dienos eksponavome ir keramiko Algimanto Patamsio urnas, ir tapytojo Valentino Ajausko paveikslus“. V. Labanausko teigimu, jau projektuojant krematoriumo erdves buvo numatyta, kad jose būtų vietos tiek paveikslams, tiek keramikos ar mažosios plastikos darbams: „Norėjome suteikti galimybę įvairių technikų menininkams pabandyti kurti išskirtinės paskirties objektui ir čia eksponuoti savo darbus“.
A. Patamsis pastebi, kad parodos pavadinimas „Užšaldyti ugnyje“ simbolizuoja ne tik mirusiųjų virsmą per ugnį pelenais, bet ir kristalinės glazūros techniką: „Krosnyje degami kristaline glazūra aptepti indai pasipuošia piešiniais, primenančiais tuos, kurie žiemą atsiranda ant apšarmojusių langų, todėl norėjau šį procesą išryškinti ir pavadinime“.
Unikali kristalinės glazūros technologija apsprendžia ir ganėtinai ilgą gamybos procesą. Keraminis indas glazūruojamas specialia glazūra, kurioje yra cinko oksidas ir kvarcas, tada degamas krosnyje, aukštoje (1250-1350 laipsnių) temperatūroje. Indą degant, glazūra išsilydo, o palikus jį vėsti apie 3-4 valandas, ant indo auga kristalai, sudarydami unikalius gėlių, vėduoklių, snaigių piešinius.
Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbantis šia technika A. Patamsis sako, kad dėdamas savo darbus į degimo krosnį, niekada nežino, kokius juos vėliau ištrauks. „Mano kūryba baigiasi ties krosnies durimis – toliau kuria kristalai. Jų niekaip negalima kontroliuoti, todėl kaskart, traukdamas darbą iš krosnies, būnu pakerėtas šios kūrybos stebuklu“, – pasakoja menininkas.
Pasaulyje pripažinta unikali kristalinės glazūros technika atsirado XIX a. pradžioje, Pancūzijoje, kai porceliano dirbtuvių meistrai pastebėjo, jog palikus degtas vazas vėsti, ant jų susidaro dėmelės. Iš pradžių jos buvo laikomos gamybos broku ir tik po beveik pusės amžiaus ant vazų paviršiaus susidarantys kristalų piešiniai buvo pradėti vertinti. Tačiau kristalinė glazūra ir toliau liko retu indų dekoravimu būdu, nes dėl sudėtingos technologijos meistrams neapsimokėjo ją naudoti masinėje gamyboje. Po truputį ši glazūra buvo pamiršta ir tik palyginti neseniai – prieš keletą dešimtmečių – vėl pradėta naudoti.
Kristalinę glazūrą kūryboje naudoja vos keli šimtai pasaulio keramikų. Iš jų – tik 2 lietuviai: Los Andžele (JAV) gyvenantis Kęstutis Mikėnas ir Lietuvoje – Algimantas Patamsis. 2005 m. A. Patamsis su savo darbais dalyvavo pirmojoje tarptautinėje kristalinių glazūrų parodoje „Crystallines“, vykusioje Prancūzijoje, Vallauris mieste.
Paroda „Užšaldyti ugnyje“ veiks iki lapkričio 5 d.
