Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2010 m., palyginti su 2009 m., sumažėjo 18,9 procento ir sudarė 7042,7 (2009 m. – 8685,9) tūkstančio tonų naftos ekvivalentu.
Iki 2010 m. apie trečdalis šių sąnaudų teko atominei energijai. 2009 m. pabaigoje uždarius Ignalinos AE, pasikeitė šalies kuro ir energijos sąnaudų struktūra. Didžiausią dalį 2010 m. bendrosiose sąnaudose užėmė naftos produktai (36,3 proc.) ir gamtinės dujos (35,4 proc.).
Šalies vartotojų poreikiams patenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. Lietuva importuoja pagrindinius kuro ir energijos išteklius: naftą, gamtines dujas ir akmens anglis.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo, palyginti su ES vidurkiu, svyravo, nežymiai jį viršydama arba mažėdama. Tačiau 2010 m. Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro žymiai išaugo, t. y. padidėjo nuo 48,8 procento 2009 m. iki 79,4 procento 2010 m. ir gerokai viršijo ES vidurkį. 2010 m., palyginti su 2009 m., kuro ir energijos buvo importuota 15,3 procento daugiau, iš jų gamtinių dujų – 13,5, akmens anglių – net 48,8 procento daugiau nei 2009 m. Uždarius Ignalinos AE, elektros energijos importo poreikis žymiai padidėjo. 2010 m. elektros energijos buvo importuota 7031 GWh, o pagaminta – 5751 GWh.
2010 m., palyginti su 2009 m., galutinis energijos suvartojimas padidėjo 3,7 procento. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu vyrauja namų ūkių ir transporto sektoriai, kur 2010 m. buvo suvartota atitinkamai 33,3 ir 32,8 procento šalies ūkio šakoms patiektos energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 18 procentų. Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje – atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos. Visų rūšių kelių transporte 2010 m. suvartota 2,6 procento daugiau kuro (degalų) nei 2009 m, tačiau didėjo tik dyzelino suvartojimas (13,7 proc.), o benzino ir suskystintų dujų – mažėjo (atitinkamai 19,5 ir 1,6 proc.).
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai, labai svarbu kuo plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Platesnis atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas elektros ir šiluminės energijos gamybai bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų bei naftos produktų, panaudojimą. 2010 m., palyginti su 2009 m., Lietuvoje sunaudota 1,4 procento daugiau atsinaujinančios energijos. 2010 m. atsinaujinančios energijos išteklių dalis bendrose energijos sąnaudose sudarė 15,2 procento.
Dabartiniu metu Lietuvoje didžiausią energijos potencialą turi biomasė, ypač malkos bei medienos atliekos. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų suvartojimo struktūros analizė rodo, kad 2010 m. didžiausias jų kiekis (61,1 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse suvartojama 26,8 procento medienos kuro bei žemės ūkio atliekų.
Viena iš sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Vėjo jėgainėse 2010 m., palyginti su 2009 m., buvo pagaminta 43 procentais daugiau elektros energijos, kuri sudarė 3,9 procento visos šalyje gaminamos elektros energijos.
Kitas gana svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. 2010 m. Lietuvoje pagaminta ir patiekta į elektros tinklus 2,4 GWh saulės energijos. Tokį elektros energijos kiekį vidutiniškai suvartoja apie 700 būstų per metus.
Biodegalų gamybą ir panaudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijų mažinimu bei transporte vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Įtakos turi ir nuolat didėjanti dyzelino (palyginti su benzino) paklausa bei kylančios naftos ir mineralinių degalų kainos. Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys yra biodyzelinas ir bioetanolis. 2010 m. Lietuvoje buvo pagaminta 39,3 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2009 m., 59,8 proc. daugiau) ir 89,2 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2009 m., 14,8 proc. mažiau).
