Lapkričio 4 dieną, 17 val., galerijoje „Aukso pjūvis”, įsikūrusioje Kaune, Verslo lyderių centre (adresas K. Donelaičio g. 62/ V. Putvinskio g. 53) atidaroma Jovitos Aukštikalnytės, Monikos Adomavičiūtės, Židrijos Janušaitės, Neringos Štaraitienės ir Mildos Gailiūtės tapybos paroda bei Henry Tietzsch-Tyler (Vokietija/ Anglija) tapybos paroda „Slenksčiai”. Parodos veiks iki gruodžio 3 dienos.
Idėja surengti keturių studenčių ir jų dėstytojos tapybos parodą kilo spontaniškai, tęsiant Vilniaus Dailės Akademijos KDF tapybos studijoje susiformavusią tradiciją rengti bendras studentų ir dėstytojų parodas. Dalyvavimas bendroje parodoje nutrina ribas, vyraujančias akademinėje struktūroje, atskleidžia kolegiškus tarpusavio santykius.
Parodoje dalyvaujančių tapytojų darbai skirtingi savo tapybine plastika, temomis bei jų plėtote. Nors ryški ekspresionistinė tapybos pakraipa, kiekviena autorė atranda savitą požiūrį ir interpretaciją.
Apie autorius:
Monika Adomavičiūtė parodoje eksponuoja magistrantūros studijų darbus. Jų tema- „Monologai“. Savo tapyboje Monika sutelkia dėmesį į žmogų ir jo asmeninę, intymią erdvę, kurią bando atskleisti vietoj drobės naudodama paklodes, staltieses, užuolaidas. Darbai konstruojami koliažiniu principu, „tradicinėje“ tapyboje atsiranda pramoninio audinio, nuotraukų, piešinio intarpų. Tapyba patraukia ekspresyviu potėpiu, stipria, drąsia spalva, netikėta kompozicija.
Židrija Janušaitė parodai pateikia taip pat magistrantūros studijų darbus, kuriuose nagrinėja portreto temą. Ši autorė labiausiai nutolsta nuo ekspresionistinės tapybos. Židrijos portreto interpretacija netikėta, kelianti klausimus ir skatinanti diskusijas. Ji išlaiko meditatyvų, spontanišką tapybos braižą, realistinius atvaizdus pakeičia abstraktūs pavidalai, gestiška natūros interpretacija.
Neringa Štaraitienė eksponuoja naujus, po studijų sukurtus darbus. Jos kūryba dar studijų metais išsiskyrė įvairiomis, netradicinėmis tapybos technologijomis. Neringos tapybai būdingas spontaniškas, ekspresyvus temos plėtojimas, originalus piešinio ir spalvos interpretavimas.
Milda Gailiūtė pateikia magistrantūros studijų darbus pavadinimu „Ištrinta erdvė“. Mildos tapyba varijuoja nuo ekspresionistinio realizmo iki bemaž abstrakcijos paribio. Ji atsisako įprasto tapybai spalvinio kolorito, pasirenka vieną spalvą ir jos pagalba ieško savosios tapybos erdvės.
Jovita Aukštikalnytė- VDA KDF tapybos studijos lektorė. Parodai pateikiami per pastarąjį laikotarpį sukurti darbai, pasižymintys ekspresyvia tapybine išraiška, apibendrinta, abstrakčia natūros traktuote.
Henry Tietzsch- Tyler kūryba peržengia tapybos, performanso ar instaliacijos ribas. Atsigręžęs į praėjusio šimtmečio Vokietijos ir savo šeimos istoriją, anglų – vokiečių kilmės menininkas nagrinėja istorinės atminties paveldėjimo ir užmaršties temas. Mamos pasakojimai, vaikystės prisiminimai, skaityti holokausto liudininkų memuarai- tai dalis autoriaus kūrybą formavusių veiksnių. Amerikiečių antropologė Marianne Hirsch šį procesą pavadino „postatmintimi“ („post memory“), kai jaunesnioji karta auga veikiama traumuotos vyresniosios kartos patirties, kuri negali būti nei iki galo suprasta, nei atkurta. Atmintis, represijos, kaltės jausmas – tai selektyvus suvokimas. Pasak menininko, mamos pasakojimai jai pačiai buvo būtini kaip jungiamoji grandis su prarasta skausminga praeitimi, bet kartu tai buvo savotiška prisiminimų atranka bandant išvengti probleminių klausimų apie nacistinės Vokietijos piliečių pareigas ir atsakomybę holokausto akivaizdoje. Praeities įvykių grandinė žmogaus atmintyje nuolat modifikuojama, todėl kinta žmogaus santykis su istorija. Toks istorijos ir atminties dialogas nagrinėjamas H. Tietzsch- Tyler tapyboje, kai dažų sluoksnis užkloja sluoksnį, tarsi kelios skirtingos tiesos, bet niekada kaip visuma. Jo drobėms būdingas asketiškas minimalizmas – niūrių vaikystėje matytų peizažų su besimėtančiomis nuolaužomis, piktžolėmis apaugusiais griuvėsiais (tokių galima rasti Berlyne ir dabar) refleksijos, pilkų, žalių, rudų ar tiesiog purvinų tonų paletė, primenanti pilkus Šiaurės Anglijos miestus, kur prieglobstį nuo karo rado menininko šeima. Jo tapyba bando apčiuopti tai, kas slypi užmaršties arba to, kas liko nepasakyta, erdvėje, tai, kas išslysta iš regėjimo lauko, tarsi nematomas intervalas, pauzė ar slenkstis. Menininko kūryba bando prakalbinti praeitį ir atmintį, žmogaus patirtį, kai lieki be namų, be šaknų, orientacijos ir tapatybės.
Henry Tietzsch- Tyler (g. 1955 m.) studijavo tapybą Anglijoje, Wrexhamo meno koledže, Šefildo Hallam universitete, Leeds universitete. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Šefilde bei Berlyne. Menininkas yra surengęs personalines parodas ir dalyvavęs grupinėse parodose Vokietijoje, Anglijoje, Čekijoje, Olandijoje, gavęs daugiau nei dešimtį specialių stipendijų (tarp jų- Britų Tarybos apdovanojimas) už kūrybines idėjas. Tai pirmoji jo personalinė paroda Lietuvoje.
