© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

NATO patikimumas pastatytas ant kortos Baltijos šalyse. Tereikia pažvelgti į žemėlapį – aiškiai matosi, kad ištikus krizei būtų sunku sustiprinti Baltijos šalis neprisidedant Švedijai ir Suomijai, kurios nėra NATO narės. Iš tikrųjų tai neįmanoma – nebent Vakarų šalys būtų pasiryžusios reaguoti į Rusijos invaziją arba kitokią provokaciją, panaudodamos branduolinius ginklus. Pasirinkimas rūstus: pamatyti NATO pabaigą arba rizikuoti Trečiuoju pasauliniu karu.

Vladimiras Putinas tai žino. Jis sistemingai provokuoja šalis šiame regione, pabrėždamas Kremliaus galią. Rusija pagrobė vieną Estijos saugumo pareigūną. Ji grasina panaudoti branduolinius ginklus ir rengia atitinkamas pratybas. Ji perspėjo Švediją ir Suomiją nė negalvoti apie stojimą į NATO. Ji vykdo nepaliaujamą propagandos kampaniją prieš Baltijos valstybes. Ji imituoja atakas branduolinį ginklą galinčiais nešti lėktuvais. Jos karo lėktuvai skraido regione išjungtais atsakikliais, sukeldami pavojų civiliniams orlaiviams.

Rusija laimi dėl Vakarų silpnumo – bet tas silpnumas kyla iš pasirinkimo, o ne būtinybės. Šiaurės penketuko (Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos), Baltijos trejeto (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) bei Lenkijos jungtinis BVP yra 2,3 trln. JAV dolerių, apytikriai daugiau negu trečdaliu didesnis negu Rusijos (1,7 trln. dolerių). Netgi šių šalių išlaidos gynybai yra solidžios – 33 mlrd. dolerių. Jeigu būtų viena šalis, jos taptų grėsminga galybe, prilygstančia Rusijai ir ją pranokstančia.

Tačiau NBP-9 (Šiaurės, Baltijos ir Lenkijos devynetas), kaip vadinu tas šalis būsimoje ataskaitoje, kuri bus pateikta CEPA – idėjų kalvei, kurioje dirbu laisvalaikiu, yra padalytas: į NATO ir ne NATO, ES ir ne ES nares, dideles ir mažas, turtingas ir skurdžias, o gynybos srityje – dykaduones ir daug investuojančias (tik Lenkija ir Estija vykdo NATO įpareigojimą gynybai skirti 2 proc. BVP).

Nepasitikėjimo apstu. Švedija ir Suomija mielai bendradarbiauja su Aljansu, bet vargu, ar taps jo narėmis artimiausiu laiku. NATO patinka idėja bendradarbiauti su Švedija ir Suomija, bet tik tam tikru mastu. Ištikus krizei Aljansas negali kliautis neprisijungusiomis šalimis. Lenkija, regiono supergalybė, baiminasi, kad kaimynes tektų ginti savo pačios saugumo sąskaita. Tuo tarpu jos kaimynės bijo, kad kita Lenkijos vyriausybė gali vėl pereiti prie skambių žodžių be konkrečių darbų ir tapti nenuspėjama.

Trumpai tariant, kiekviena NBP-9 šalis turi puikią priežastį nepaversti regioninio gynybos bendradarbiavimo esmine savo mąstysenos dalimi. Tačiau be viso to jos bus silpnos, o karas – daug labiau tikėtinas.

Ne mažiau tikėtinos Rusijos galimybės pasiekti strateginį proveržį. Jeigu Baltijos šalys būtų sėkmingai užpultos arba susilpnintos, žala, kurią jau padarė Europos saugumo tvarkai Rusijos sėkmingai įvykdytas Ukrainos teritorijų užgrobimas, taptų neatitaisoma. Amerikos pažeminimas Baltijos regione taip pat sukeltų milžiniškų ir potencialiai katastrofinių padarinių saugumui kituose regionuose: kas bepasitikėtų Vašingtonu Azijoje, jeigu jis apleistų savo seniausius ir artimiausius sąjungininkus?

Vis dėlto viso to įmanoma išvengti. Kaip rodo mano ataskaita, NBP-9 gali daug daugiau nuveikti – dalydamosi žvalgybos duomenimis, karinio planavimo srityje, bendruose įsigijimuose ir pratybose.

Tam reikėtų kai kurių skausmingų patikslinimų. Lenkija privalo rimtai vertinti savo mažesniąsias kaimynes. Baltijos šalys turi sutikti su NATO nepriklausančių šalių dalyvavimu jų gynyboje. Švedija ir Suomija turės suintensyvinti bendradarbiavimą viena su kita ir su NATO, o pastaroji turi baigti savo teologinius prieštaravimus dėl priklausomybės nuo Aljansui nepriklausančių šalių. Tačiau sparčiai didėjanti Rusijos grėsmė palieka mažai pasirinkimų.

Tik Jungtinių Valstijų vadovavimas gali paversti NBP-9 veikiančiu gynybos ir saugumo aljansu. Kiekvienai šaliai šiame regione Amerika yra (akivaizdžiai) pati svarbiausia partnerė. Jos atsisakys savo branginamų tabu ir pasenusių prietarų, jeigu joms bus liepta tai padaryti. Juo aktyviau Jungtinės Valstijos formuos Europos saugumą, juo mažiau joms teks atlikti atramos vaidmenį.

Edward Lucas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto
tinklalapiuose be raštiško UAB “BNS” sutikimo draudžiama.

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: